„Planuojame, jog stadiono statybos kainuos apie 25 mln. eurų. Tiksli suma paaiškės baigus statybos darbų konkursą. Mažesnę finansavimo dalį – 5 mln. eurų – turime užsitikrinę iš ES fondų. 10 mln. eurų skirs pats miestas, o likusią sumą per dvejus ateinančius metus tikimės gauti iš valstybės“, – apie finansavimo struktūrą pasakojo Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
„Akivaizdu, jog Lietuvai seniai reikia bent vienos kokybiškos aikštės, kurioje galėtų vykti tarptautinės varžybos. Futbolo mėgėjai gali būti ramūs: Vyriausybė pažadus vykdys ir lėšų Kauno stadiono rekonstrukcijai skirs. Miestas turi įvykdyti savo įsipareigojimus, o mes didžiausią finansavimo intensyvumą planuojame 2019 m.“, – sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Pasiūlymą stadiono finansavimui gauti lėšų iš biudžeto pateikė Kaune rinkti Seimo nariai Aušra Papirtienė ir Gediminas Vasiliauskas. Pasak pastarojo, Kaune planuojamo stadiono svarbą supranta visi, todėl abejonių dėl valstybės indėlio šiame projekte nekilo niekam.
„Tikimės, kad darbams prasidėjus Vyriausybė vėliau ras galimybių skirti likusius pinigus. Lietuva turės ne tik naują stadioną, bet ir naujas galimybes rengti ir organizuoti aukščiausio lygio sporto, kultūros renginius bei koncertus, kurių artėjant 2022 m., kai Kaunas bus Europos kultūros sostinė, tik daugės“, – tikisi A.Papirtienė.
Po rekonstrukcijos stadionas bus tinkamas didžiausiems pasaulio sporto renginiams bei koncertams, į kuriuos galės tilpti 30 tūkst. žiūrovų. Atgimusiame S.Dariaus ir S.Girėno stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidės iki 15 tūkstančių. Absoliučiai visos tribūnos bus uždengtos stogu. Išskirtinis projektuotojų sprendimas – medinė fasadinė stadiono dalis, slėpsianti betonines tribūnų konstrukcijas ir padėsianti stadionui įsilieti į Žaliakalnio kraštovaizdį.
Kas statys moderniausią šalyje stadioną, paaiškės visai netrukus. Statybos darbų konkurse atnaujinus pasiūlymų pateikimo terminą vokų atplėšimas numatytas lapkričio pabaigoje.
