„M.M.M. Projektai“ apie šį 60 tūkst. kv. m biurų kompleksą, kylantį buvusios „Vilniaus duonos“ kepyklos teritorijoje, kalba didžiuodamiesi: tai – pirmasis tvarus ir pirmasis verslo centrų projektas jų veikloje.
Išgraibė nepradėjus statyti
Pirmasis pastatas jau perduotas „Danske“ bankui, ši įstaiga išsinuomavo ir dar vieną pastatą šiame komplekse. Banko kaimynystėje, antrajame, dar tik statomame pastate, įsikurs „Telia“.
Pirmas iš keturių numatytų pastatų turi ne tik erdves mamoms, bet ir dviračių saugyklas bei dušus dviratininkams. Laikantis daniškų tradicijų suplanuoti įrengti ir aplink sklypą išplėsti dviračių takai. Nepamiršti ir elektromobilių vairuotojai: jų lauks 11 įkrovos taškų.
Tai, kad visos patalpos pirmajame pastate išnuomotos jo dar nepradėjus statyti, įmonės vadovei Natalijai Monkevičienei yra ženklas, kad buvo verta atseikėti daugiau investicijų ir pastatyti tvarų statinį.
Kova už talentus
Vieno biurų pastato Saltoniškių gatvėje nuomininko įmokos „Sodrai“ vien rugsėjo mėnesį siekė beveik 2 mln. eurų. Ar galimybė sutaupyti 10 tūkst. eurų gali būti svarbi, kai vyksta kova už talentus?
„Kai matome, kokios sumos skiriamos darbuotojams, suprantame, kiek turime investuoti į pastatus ir būtent į darbuotojų komfortą. Kryptis labai aiški. Tai – žmonės. Todėl 2015 m. pavasarį nusprendėme, kad būsime tvarūs“, – konferencijoje „Žalieji miestai žmonėms“ sakė N.Monkevičienė.
Darbuotojų emocinį komfortą akcentavo ir pastato architektai. Todėl, jų sumanymu, statinyje vyraus vandens tematika, harmoniją kurs atviras baseinas. „Darbuotojas visada vertingesnis nei darbo vieta“ – su tokia nuostata pastatų komplekso projektą rengė architektų dano Ulriko Raysse'io ir jo kolegos, Danijoje ir Lietuvoje kūrusio architekto Aleksandro Gvildžio, komanda.
Norėjo tarptautinių nuomininkų
Vis dėlto galimybės tiksliai pamatuoti, kiek išloši ar praloši statydamas tvarų pastatą, nėra.
Ypač tą keblu padaryti, kol neturi techninio projekto. Jei lengvai gali pamatuoti, kiek mokėsi už konsultacijas, auditą, jei gali įsivaizduoti, kiek kainuos žalias stogas, pamatuoti pastato aukštų išplanavimo pokyčio negali. Nepaisant to, „M.M.M. projektai“ dėl biurų miestelio Saltoniškių gatvėje nepersigalvojo. Vienas lemiamų argumentų – sąmata, į kurią nors ir sunkiai, tačiau tilpo.
Bet svariausias argumentas buvo tai, jog projektą įgyvendinanti kompanija vylėsi pritraukti tarptautinius nuomininkus. „Supratome, kad, norėdami turėti aukščiausio lygio projektą, be tvarumo to nepasieksime“, – pasakojo N.Monkevičienė.
Iš viso į projektą numatyta investuoti virš 100 mln. eurų. Tačiau sužinoti, kiek biurų miestelio vertė pakilo dėl to, kad jis – tvarus, nepavyko. Paprašius tą padaryti „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo Sauliaus Vagonio, įmonė išgirdo, kad jis, kaip sertifikuotas vertintojas, to padaryti negali – vertinant tvarumą nėra reikiamų duomenų, kurie leistų tą padaryti. Tačiau NT rinkos specialistas tiki tvarumu.
Ir nors pinigine išraiška suskaičiuoti, kiek įmonė uždirbo ar pralošė, nutarusi statyti tvarų biurų miestelį, keblu, N.Monkevičienė kategoriška: „Investuoti į tvarumą tikrai verta. Šis projektas buvo visas išnuomotas dar prieš pradedant kasti pamatus“.
„Newsec“ Biurų paslaugų grupės vadovas Martynas Babilas, paklaustas, kiek nuomininkams svarbu, kad pastatas, į kurį jie ketina persikelti, būtų tvarus, konkretaus atsakymo nepateikė. Gal dėlto, kad Lietuvos rinka – maža, nuomininkai projektą vertina apskritai.
Investicijų bendrovės „Eastnine“ investicijų vadovas Kęstutis Sasnauskas neslepia – kol kas pirktų pastatą ir be tvarumą įrodančių sertifikatų.
„Subjektyviai, man atrodo, kad visi vystytojai pasidavė į tvarumą, nes tokių žmonių kaip Kęstutis nuomonė svarbiausia“, – komentavo „M.M.M.Projektai“ direktorė.
Orą tieks iš konkrečios vietos
Kalbant skaičiais, tvarumą biurų pastate Saltoniškių gatvėje būtų galima nusakyti taip: natūrali ir dirbtinė LED šviesa, atitinkanti EN 12464 ES standartą (tai reiškia, kad darbo vieta optimaliai apšviesta atliekant bet kokią užduotį), iš gatvės pasiekiantis triukšmas mažesnis nei 35 decibelai, pastatas sunaudoja 52 proc. mažiau vandens ir 40 proc. mažiau energijos nei įprasti tokio tipo pastatai bei išmeta 32 proc. mažiau anglies dvideginio. Be to, oras į pastato vidų tiekiamas iš konkrečios vietos, nes nustatyta, kad ten jis – švariausias. Pastate įrengtos ir saulės baterijos, kurios pagamins dešimtadalį reikiamos energijos.
O iš ekologiškų medžiagų statant pastatą 85 proc. statybinių atliekų buvo perdirbta.
