Prieš keletą metų iškilęs Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnis buvo papuoštas stiklais ir atrodė labai moderniai. Tačiau dalį stiklų jau teko keisti, nes jie suaižėjo.
Ar kauniečiai gali būti saugūs eidami pro stiklo pastatus, kurių mieste daugėja?
Specialistai tvirtino, kad šiuolaikinės stiklo konstrukcijos yra gana saugios ir suskilęs stiklas sužaloti aplinkinių negali.
Stiklai dažniausiai aižėja, kai pažeidžiamos jų tvirtinimo su metalu vietos, ar dėl to, kad gamintojai pateikė ne aukščiausios kokybės stiklus.
Panaudojo stiklo apdailą
Vieną šeštadienį spalio viduryje aukštalipiai skubėjo į K.Baršausko gatvę, prie 59-uoju numeriu pažymėto naujo modernaus Kauno technologijos universiteto pastato. Jame įsikūręs mokslo ir technologijų centras bei technologinio verslo inkubatorius „Santakos“ slėnis.
Šį pastatą projektavo architektė Gražina Baniulytė-Bernotienė. Dviejų statinių kompleksas pastatytas 2009–2013 metais.
Vieno – juodojo pastato fasadas apipavidalintas autorinio reljefo grafiniu betonu ir simbolizuoja verslo stabilumą.
Kitas statinys šviesus. Jo apdailai panaudotas metalas ir stiklas. Abu pastatai turi ir dekoratyvinę antrinę apdailą iš stiklo.
K.Baršausko gatvėje aukštalipiai darbavosi ant šviesiojo „Santakos“ slėnio pastato. Nuo viršutinio aukšto jie nuėmė ir nukėlė sutrupėjusį stiklą. Laimei, jis buvo tik suaižėjęs ir praeiviams tuo metu pavojaus nekėlė.
Langus keitė ne kartą
„Santakos“ slėnyje nuo 2014 metų iki šios vasaros patalpas nuomojusios įmonės „Virtustream.lt“ direktorė Kamilė Ciechanavičiūtė pasakojo, kad darbuotojai buvo įsikūrę dviejuose šio pastato aukštuose.
„Dirbti stiklo pastate buvo smagu. Ventiliacinė sistema įrengta tinkamai, todėl nebūdavo nei per karšta, nei per šalta. Gerai nuteikdavo bet kuriuo metų laiku pro langus sklindanti šviesa“, – sakė verslininkė.
Tačiau šviesusis „Santakos“ slėnio pastatas, pasak kaunietės, „Stop“ juostomis buvo aptvertas ne kartą.
„Vis matydavome, kad tai vienoje, tai kitoje šio pastato vietoje stiklai įtrūkę ir darbininkai juos keisdavo. Nors stiklai pagaminti taip, kad nepažyra, vis dėlto vaikščioti pro tą pastatą nebuvo jauku“, – sakė K.Ciechanavičiūtė.
Stiklų atsparumo netikrino?
Architektė G.Janulytė-Bernotienė sakė, kad vienam iš „Santakos“ slėnio pastatų parinkti stiklai greičiausiai pagaminti ne pagal visus aukščiausius reikalavimus.
„Gamintojai stiklus, kuriems keliami dideli saugumo reikalavimai, turi tikrinti.
Specialiose kamerose jie kratomi. Jei didesnė tikrinamos langų partijos dalis lieka nepažeista, jie parduodami. Šiuo atveju, matyt, nutiko taip, kad stiklai tokiu būdu nebuvo patikrinti, nes tai kainuoja brangiai“, – sakė architektė.
Kita priežastis, dėl kurios pastato stiklai aižėja, gali būti mechaniniai pažeidimai. Valant stiklus svarbu nepažeisti jų kampuose esančių tvirtinimo su metalu konstrukcijų.
„Jei tokios konstrukcijos pažeidžiamos, ilgainiui stiklas gali suskilinėti“, – sakė architektė.
G.Janulytė-Bernotienė, dažnai savo projektuose panaudojanti stiklą, prisiminė, kad dar vienas atvejis, kai stiklas sutrūkinėjo, buvo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bibliotekoje.
Užkrito ant automobilių
„Santakos“ slėnio istorija priminė dar kelis panašius nemalonius nutikimus.
Greta Laisvės alėjos, Maironio gatvėje, kurį laiką veikė pramogų ir laisvalaikio centras „Sostinė“. 2007 metų kovo 2 dieną po 10 valandos ryto 5 kvadratinių metrų ploto stiklas nukrito iš 3-iojo aukšto.
Tuo metu pastate dirbęs apsaugos darbuotojas pasakojo, kad išgirdo stiprų garsą, priminusį sprogimą.
Didžiulis stiklas nukrito ant trijų prie gatvės stovinčių automobilių ir apgadino jų stiklus, aplankstė variklių dangčius.
Laimei, tuo metu pro šalį žmonės nėjo ir nenukentėjo.
Kai iš „Sostinės“ pastato ant automobilių nukrito didžiulis stiklas, ekspertai teigė, kad greičiausiai taip nutiko dėl oro sąlygų.
Tada naktimis paspausdavo šaltukas. Ryte saulei pašildžius kaitriau ir šviečiant tiesiai į stiklus vienas ir galėjo neatlaikyti temperatūros kaitos.
Sudaužė patys gyventojai
2012 metų spalio 24 dieną praeiviai vos išvengė nelaimės I.Kanto gatvėje. Čia stovi komercinės ir gyvenamosios paskirties pastatas „Bokštas“. Jo fasadas taip pat dengtas metalu ir stiklais.
Išdužus antrojo aukšto balkono stiklui jo trupiniai nusėjo šaligatvį.
„Bokšte“ gyvenantis šio daugiabučio gyventojų bendrijos pirmininkas Mantas Michaliunjo sakė, kad ir šio namo balkonus juosiantys stiklai buvo išdužę.
„Pasitaiko, kad stiklus gyventojai pažeidžia darydami remontą. Tačiau tokie atvejai reti. Dėl stiklų problemų neturime“, – sakė kaunietis.
M.Michaliunjo teigė, kad namo projekto autorius žinomas architektas Gintautas Natkevičius gerai suprojektavo stiklo apdailą.
„Balkonai su stiklais tarnauja puikiai. Žiemą, kai saulė pakyla ne taip aukštai, jos spinduliai patenka pro stiklus. Vasarą, kai būna karšta, saulės į patalpas patenka mažiau. Tai suteikia komfortą“, – sakė „Bokšto“ gyventojas.
Stiklas ir metalas – madingi
Architektas G.Natkevičius sakė, kad prieš 10 metų projektuojant „Bokštą“ buvo naudotos tuo metu moderniausios stiklo ir aliuminio konstrukcijos.
„Dabar jos gaminamos dar modernesnės ir saugesnės, tačiau ir „Bokšte“, mano nuomone, galima jaustis saugiai ir patogiai“, – įsitikinęs pats šiame pastate gyvenantis kaunietis.
Architektas pasakojo, kad anksčiau užsakovai prašydavo pastatų apdailai naudoti stiklo ir medžio ar plastiko derinius. Daugelis manydavo, kad modernios stiklo ir aliuminio konstrukcijos – brangus dalykas.
„Dabar situacija pasikeitusi. Stiklo ir aliuminio konstrukcijos yra pigesnės nei stiklo ir kitų medžiagų deriniai. Taip pat verslininkai mato gerus architektūros pavyzdžius, kai stiklas suteikia pastatams žavesio, ir patys nori tokius turėti. Todėl architektai jau turi stabdyti užsakovus, įtikinėti, kad stiklas ne visada tinkamiausias pasirinkimas“, – sakė G.Natkevičius.
Naudoti reikėtų ne visada
Architektas mano, kad mažiau stiklo paviršių reikėtų naudoti statant gydymo įstaigas, sanatorijas, viešbučius. Ten žmonės dažniausiai užsibūna neilgai, todėl vaizdai pro langus nėra ypač svarbūs.
Biurų pastatams, ypač esantiems miesto centre, senamiestyje, prie upių, stiklas dažnai yra geriausias pasirinkimas.
„Savo namuose po langais žmonės gali susikurti džiuginančią aplinką. Tačiau visą dieną praleidžiant darbe maloniau būti stiklo pastatuose, pro kurių langus atsiveria gražūs vaizdai. Tada ir darbo dienomis gali jaustis komfortiškai“, – sakė G.Natkevičius.
Biurų pastatams tinka
Dabartinės stiklo ir aliuminio ar kitų medžiagų konstrukcijos, pasak architekto, yra saugios.
„Gal vis dar yra susidaręs stereotipas, kad stiklas – trapi medžiaga, kuri gali sudužti, sužaloti žmones. Tačiau dabartiniai reikalavimai yra griežti, stiklai gaminami saugūs, su viduje esančia plėvele, todėl jie nesužeidžia žmonių“, – sakė G.Natkevičius.
Architektas baimę dėl stiklo nepatvarumo palygino su skrydžiais lėktuvu.
„Skristi ne vienas žmogus bijo, tačiau statistika tokia, kad lėktuvai yra saugiausia transporto priemonė. Taip yra ir dėl stiklo. Jis nekelia pavojaus aplinkiniams“, – įsitikinęs architektas.
Turi investuoti papildomai
Dėl to, kad kartais stiklai subyra, architekto nuomone, yra kitos priežastys – vibracija, pastato judėjimas, kurio mes nejuntame. Dėl to nukenčia ne tik stiklai, bet ir kitos pastatų apdailos medžiagos.
Vis dėlto skaidrias medžiagas pasirinkę verslininkai turi investuoti į papildomus dalykus.
„Reikia įrengti kokybiškas vėdinimo sistemas, kad vasarą statiniuose nebūtų per karšta. Taip pat investuoti į stiklus su specialia plėvele, sulaikančia saulės spindulius. Arba gyventojai ar biurų darbuotojai turės investuoti į žaliuzes ar kitas langų uždangas“, – perspėjo architektas.
Oro permainos apdailai kenkia rečiau
Marius Rumbaitis
Pramoninis aukštalipis
„Aukštalipio darbą visoje Lietuvoje dirbu jau 12 metų. Per šį laiką yra tekę dirbti ne viename moderniame Kauno stikliniame pastate.
Stiklai dažniausiai skyla dėl mechaninių pažeidimų, kai žmonės vienaip ar kitaip juos pažeidžia, įskelia. Taip pat jie skyla ir dėl to, kad būna blogai sumontuoti.
Projektuotojai paprastai numato, kad stiklas su metalu turi nesiliesti, juos turi skirti izoliacinės medžiagos tarpikliai. Tačiau nuo vibracijos ar kitų dalykų tarpikliai neišlaiko apkrovos, stiklas ima liestis su metalu ir skyla.
Dėl oro permainų stiklai skyla kur kas rečiau.“
Pakeisti suskilusį reikia operatyviai
Mantas Lapinskas
KTU atstovas
„Stiklai „Santakos“ slėnyje subyra ne pirmą kartą.
Šį kartą buvo keičiamas įskilęs antrinis fasado stiklas penktajame pastato aukšte. Stiklas galėjo įskilti dėl mikroįtrūkimų, atsiradusių gamybos metu, išorinės vibracijos, temperatūrų kaitos, mechaninių pažeidimų.
Berėmis grūdintas laminuotas refleksuojantis antrinio fasado stiklas pagamintas įterpiant tarp dviejų stiklo lakštų skaidrią tamprią plėvelę.
Suskilus vienam sluoksniui, toks laminuotas stiklas lieka tvirtai kabėti savo vietoje. Grėsmė, kad jis nukris, gali atsirasti, jei suskiltų abu sluoksniai ir praeitų daugiau nei para. Todėl suskilus vienam sluoksniui jis kuo operatyviau ir buvo demontuotas.“
