Preilos pajūryje pagal architekto Algirdo Svidersko projektą dar sovietmečiu pastatyta gelbėjimo stotis neatpažįstamai pasikeitusi – šią vasarą ji tapo kurorto gyventojų ir lankytojų pamėgta viešąja erdve.
Poilsiautojus bene labiausiai traukia į jūrą atsiverianti amfiteatro formos laiptinė terasa, kur galima maloniai praleisti laiką, – žmonės čia grožisi saulėtekiais ir saulėlydžiais, skaito knygas, laikraščius arba tiesiog bendrauja.
Gelbėjimo stotyje atsirado baras, nedidelė erdvė, iš kurios irgi atsiveria nuostabūs vaizdai į jūrą. Pagerėjo gelbėtojų darbo sąlygos – rekonstruotos antrame aukšte jiems skirtos patalpos.
Monolitinio stoties pastato tūriai nepasikeitė. Balta spalva perdažytas fasadas išryškina netradicinės architektūros statinio formas, jis nedarko Kuršių nerijos kraštovaizdžio.
Šio projekto autoriai – studijos „Do Architect“ specialistai – tapo konkurso „2016 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ nominantais. Į nugalėtojų laurus pretenduoja iš viso devyni objektai.
Kitos sovietmečiu pastatytos Nidos ir Juodkrantės gelbėjimo stotys kaip ir anksčiau šiurpina kurorto gyventojus ir svečius. Kada jos bus rekonstruotos, niekas nežino.
Preilos stotį pavyko sutvarkyti tik todėl, kad tai – kapitalinis statinys. Jam atnaujinti specialaus Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir paveldosaugininkų leidimo neprireikė.
Nidos ir Juodkrantės gelbėjimo stotys pastatytos iš lengvų konstrukcijų, jau seniai jas reikėjo nugriauti ir statyti naujas, tačiau aplinkosaugininkai piestu stoja prieš bet kokią invaziją į pajūrį.
Dabar čia nėra net paprasčiausių lauko tualetų, prausyklų. Žmonėms iki artimiausio sanitarinio mazgo iš paplūdimių per kopas reikia pėdinti kelis šimtus metrų.
„Jeigu Nidos paplūdimyje pastatytume biotualetus, kiltų dar didesnis skandalas nei Palangoje“, – įsitikinęs Neringos vicemeras Dovydas Mikelis.
Senstelėję Kuršių nerijoje planavimo dokumentai dabar koreguojami, bet apie gelbėjimo stočių modernizavimą gamtos sergėtojų ir paminklosaugininkų pataisose net neužsimenama.
