Prie Neries stovintis P.Vileišio gatvės 16-asis namas daugiau nei prieš dešimtmetį išgarsėjo kaip pirmasis daugiabutis, kurio administratoriai privačiai bendrovei pardavė šiukšlių šachtą.
Tuomet vamzdis buvo užvirintas, o gyventojai pradėjo naudotis gatvėje stovinčiais šiukšlių konteineriais.
„Gal galėtų parduoti ir lietvamzdį? Nauji šeimininkai turbūt sugalvotų, kur ir kaip jį pritvirtinti“, – svarstė 10 aukštų namo gyventojai.
Apie darbus nepranešė
Kai kurie jų tik prieš savaitę sužinojo, jog lietvamzdis eina tiesiai per jų butą, o sostinę užklupus liūtims staiga prireikė jį pakeisti.
Kad planuojama keisti per 10 namo aukštų einantį vamzdį, daugiabutį prižiūrinti bendrovė „Antakalnio būstas“ nepranešė nei savo interneto svetainėje, nei išsiuntinėdama laiškus butų savininkams.
Misija informuoti gyventojus buvo patikėta santechnikams.
Vilnietei Miglei santechnikas paskambino vidury darbo dienos. „Jūsų name keičiame lietvamzdžius, pirmadienį turite būti namuose“, – kategoriškai pareiškė vyras.
Staigmena – po remonto
„Kiek pasiginčijusi, kad darbo dieną turėčiau būti darbe, sutikau įleisti santechniką – paprastai įleidžiu visus ką nors keičiančius ar remontuojančius darbininkus“, – pasakojo Miglė.
Tačiau po to, ką išgirdo vėliau, moteris neteko žado: „Manęs buvo klausiama, ar lietvamzdis kuo nors uždengtas.
Per butą eina daugybė įvairių vamzdžių, bet neturiu menkiausio supratimo, kuris kam skirtas. Pamaniau, kad tas vamzdis kur nors vonioje.“
Iš pokalbio paaiškėjo, jog santechnikus dominantis vamzdis – koridoriuje, prie pat buto durų.
„Mano bute prieš dvejus metus padarytas kapitalinis remontas, natūralu, kad surūdijęs vamzdis buvo paslėptas po gipskartonio plokšte.
Norint ištraukti vamzdį, reikia griauti visą koridoriaus kampą“, – pasakojo Miglė.
Geriau laukti avarijos?
Sutrikusią buto šeimininkę paskambinęs santechnikas gąsdino toliau: „Jeigu pati neatidengsite vamzdžio, išpjausime mes, bet su savo technika to gražiai nepadarysime. Po to mes nieko neremontuosime.“
Vilnietės žiniomis, kai kurių butų gyventojai įsileisti darbininkų nesutiko. Galbūt ne tik saugodami savo buto sienas, bet ir dėl to, kad darbininkai paiso tik savo darbo grafiko.
„Po kelių dienų paskambinęs santechnikas pasipiktino išgirdęs, kad per Žolinę turėsiu šiek tiek ilgesnį savaitgalį ir pirmadienį nebūsiu Vilniuje – negi negalėčiau pasiaukoti?“ – stebėjosi įžūliu santechniku moteris.
Santechnikas buto savininkei priminė ir tai, jog jeigu nesutiks, kad jos bute kas nors būtų griaunama, turės prisiimti atsakomybę už visas avarijas.
„Mano butas apdraustas, jeigu vamzdis iš tiesų būtų trūkęs mano bute, žalą atlygintų draudimas.
O kas ją atlygins dabar?“ – piktinosi daugiabučio gyventoja.
Kur keliauja mokesčiai?
Paskambinusi į bendrovę „Antakalnio būstas“ ji taip pat išgirdo atsakymą, jog išgriautą buto kampą darbininkai suremontuos tik tuo atveju, jeigu ji pati už tai sumokės.
Apžiūrėti būsimos darbo vietos atėję santechnikai vilnietei rodė nuotraukas iš kaimynų butų, kur teko ne tiktai griauti sienas, bet ir perpjauti veidrodį.
„Mes kiekvieną mėnesį mokame namo administravimo mokestį, mokestį už bendro naudojimo objektų techninę priežiūrą – tai kam skirti šie pinigai?
O gal lietvamzdis – ne bendro naudojimo objektas?“ – stebėjosi Miglė.
Vilnietė neabejoja, jog sumokėti teks ir už lietvamzdžio keitimą, bet kiek tai kainuos, P.Vileišio gatvės 16-ojo namo administratorius gyventojų iki šiol neinformavo.
