Laisvės alėjoje iškilęs Centrinis paštas lig šiol priklausė valstybės valdomai įmonei Lietuvos paštui, tačiau daugiau kaip 5000 kvadratinių metrų ploto erdvė nepanaudojama.
„Lietuvos paštas“ savo reikmėms ketina pasilikti 525 kvadratinius metrus patalpų. Jos iš naujojo savininko bus nuomojamos – apie tai paskelbta pardavimo sąlygose.
Nepriklausomi nekilnojamojo turto ekspertai šį pastatą įvertino 1,6 mln. eurų. Vos paskelbus apie pardavimą Centriniu paštu jau susidomėjo vienos Kaune veikiančios lietuviško kapitalo bendrovės, užsiimančios gamyba, savininkai. Tikėtina, kad jie ir taps naujaisiais šeimininkais.
Prireiks didelių investicijų
Architektė Jolita Kančienė norėtų, kad net privačia nuosavybe tapęs Centrinis paštas netaptų uždara erdve, kurioje negalėtų apsidairyti visi norintys.
„Suprantama, kad verslas taip pat žiūri naudos, nes perėmus šį turtą dar reikės daug investuoti, įvykdyti griežtus paveldo specialistų reikalavimus“, – kalbėjo tarpukario Kauno architektūros žinovė.
Pasak jos, statinio būklė labai prasta – byra fasado apdailos detalės, teks keisti įmantrios formos langus su įmantriu atidarymo mechanizmu. Dekoratyvinės apdailos detalės rūpesčių kėlė nuo pat pradžių – apie šią problemą žiniasklaida rašė dar 1936 metais.
J.Kančienės nuomone, pastato vestibiulyje, pagrindinėje salėje jokių reikšmingų pokyčių išvis negali būti.
Regi net prašmatnų restoraną
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas Saulius Umbrasas taip pat pritarė – Centrinio pašto pirkėjui reikės daug investuoti ir jis jau iš anksto turėtų žinoti, ką norėtų įrengti.
Pasak S.Umbraso, Centriniame pašte galbūt galėtų veikti prašmatnus restoranas, vykti konferencijos, parodos. „Ober-Haus“ atstovas neabejojo, kad susidomėjimas statiniu turėtų būti ir galima tikėtis įdomaus sandorio.
Kokia galėtų būti šio statinio kaina, kad apsimokėtų investuoti?
„Tai nėra tipinis nekilnojamojo turto objektas. Kai kalbama apie istorinių pastatų įsigijimą, žiūrima ne tik ekonominiu požiūriu“, – svarstė S.Umbrasas.
Ekspertas mano, kad miesto valdžia taip pat galėtų prisidėti prikeliant statinį naujam gyvenimui – kurį laiką netaikyti savininkui nekilnojamojo turto mokesčio.
Norėtų matyti daugiau žmonių
Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas vylėsi, kad Centrinį paštą įsigis finansiškai pajėgus pirkėjas, kuris jau turės minčių, ką ten galima nuveikti.
„Sveikiname visas privačias investicijas“, – pareiškė G.Petrauskas.
Jis tikino nežinantis, kas galėtų įsikurti Centrinio pašto pastate, tačiau miesto valdžiai tiktų bet kokia veikla, kuri pritrauktų į miesto centrą daugiau žmonių.
G.Petrauskas užsiminė, kad kurį laiką Centriniame pašte galėtų įsikurti viešosios įstaigos „Kaunas 2022“ būstinė. Ši įstaiga koordinuoja programą „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“.
