Nuo liepos 14-osios iki rugpjūčio 13-osios Suomijoje, Mikelio mieste, vykstančios parodos tema – kaip būstas gali pagerinti mūsų gyvenimą.
Jau nuo dešimtos ryto nutįsta eilės norinčiųjų apžiūrėti visiškai įrengtus 29 individualius ir du sublokuotus namus.
Pasibaigus parodai tokios galimybės nebebus – dauguma namų jau dabar parduoti, tad netrukus ten pokšės įkurtuvių šampanas.
Lietuvį sužavėjo kokybė
Išskirtinis renginys, apie kurį žino kiekvienas suomis, o parodos globėju tampa šalies prezidentas, kasmet vyksta vis kitoje Suomijos vietoje. Parodai rengiamasi trejus metus – atidžiai įvertinami jai skirtos vietovės demografiniai ypatumai, reljefas, tuomet teikiami architektūros, statybos, interjero dizaino ir kraštovaizdžio projektų pasiūlymai, ekspertų komisija juos atrenka, po to pradedamos statybos.
„Kai manęs teiraujasi, kokį namą geriau statytis, dažnai raginu žmones aplankyti šią parodą, mat vienoje vietoje gali sužinoti visas statybų bei interjero naujienas ir turi galimybę tiesiog pasimatuoti namą – išsirinkti, koks tinka ir patinka“, – sakė jau penkioliktą kartą parodą aplankęs statybų ekspertas Arvidas Juozaitis.
Kaip ir kasmet, taip ir šiemet jį labiausiai žavi suomių namų kokybė. Jų interjere ar kieme gali išvysti panaudotas netašytas lentas, atviras betono siūles, lietuvio akiai nelygiai nutinkuotas sienas – suomiams ne tai svarbu.
„Tačiau jiems rūpi dalykai, nuo kurių išties priklauso gyvenimo kokybė, t.y. itin patogiai suskirstytos būsto zonos, sutvarkyta aplinka, gražus vaizdas, atsiveriantis nuo terasos“, – pasakojo A.Juozaitis.
Ypatingas dėmesys langams
Suomiams bepigu kalbėti apie gražų kraštovaizdį: juk jie laikomi viena iš daugiausia ežerų pasaulyje turinčių šalių - net 188 tūkst., tad ir gražių vaizdų ten galybė. Tačiau tik penki šiųmetės parodos namai yra pastatyti ežero pakrantėje, kiti – atokesnėse kvartalo vietose.
Bet kraštovaizdžio specialistai išties pasistengė: visi kiemai jaukūs, jiems nestinga privatumo, o gėlių, iš kurių sukurtos netikėčiausios kompozicijos, galima įsigyti ir bet kuriame Lietuvos prekybos centre.
Įdomu ir tai, kad kelių parodos namų kiemai ne iškloti trinkelėmis, o asfaltuoti, nes tai beveik 20 proc. pigiau, dauguma terasų sukaltos iš pušies medienos, o ne iš tris kartus brangesnių maumedžio lentų.
Tačiau ten netaupoma langams. Kiekviename name jų daug ir jie dideli, o per prastus langus šilumos netenkama beveik dešimtkart daugiau nei per sienas, tad energiškai efektyviame name turi būti itin aukštos kokybės langai.
Kvartale nėra tvorų
Pasivaikščiojus po parodą akivaizdu, kad suomiai pamėgę grindinį šildymą. Taip pat kiekviename, net kukliausiame, name yra sauna.
„Skirtingai nei lietuviai, namui įrengti jie beveik nenaudoja sintetikos. Jokių plastikinių langų, lubų, grindų ir net gėlių vazonų“, – pastebėjo A.Juozaitis.
Tačiau bene didžiausią įspūdį darė tai, kad kvartale nėra nė vienos tvoros. Ir nors kai kurių namų kainos skiriasi beveik du kartus, o tai reiškia, kad ten įsikurs skirtingų socialinių sluoksnių žmonės, niekas nesislapsto už aklinų mūrų.
Namai ten taip pasukti, kad pati gamta – medis, uola, kalnelis – jiems sukuria privatumą.
„Tik aš vis vien neįsivaizduoju, kad turtingi lietuviai galėtų gyventi be tvorų bei užkardų“, – pridūrė Klaipėdos bendrovės „Ranga“ direktorius A.Juozaitis.
Bilietas į Būsto parodą Mikelyje kainuoja 25 eurus.
