Jie žino receptą: Lietuvos kaimas, kuriame visi gyventojai – laimingi

Džiaugiasi teisingai pasirinkę  
 
Rokiškiečiai medikai Rima ir Robertas Baltrūnai niekada nenorėjo gyventi mieste. Prieš 16 metų šeima sumanė imti banko paskolą ir ėmė dairytis sodybos kaime. Nedidelis, žavus savo jaukumu Ragelių kaimas, į kurį jie atvyko pažiūrėti parduodamos sodybos, iš karto abiem labai patiko, o ir namas tiko. 
 
Gydytojai apsisprendė – kursis čia. Rageliuose jie užaugino keturis vaikus – dukrą ir tris sūnus. Du vaikai jau studentai, vienas šiemet baigė mokyklą ir išvyks studijuoti. Su tėvais liks tik jaunėlis, 16-metis. 
 
Šeimos gydytoja R.Baltrūnienė dirba Jūžintuose ir gretimame Laibgalių kaime, taip pat turi pacientų Rokiškyje, ten chirurgu dirba jos vyras. Gydytojai iki šiol nesigaili pasirinkę Ragelius, nors čia seniai nėra nei vaikų darželio, nei mokyklos, nei medicinos punkto. Parduotuvės, ir tos nėra. 
 
Tačiau 95 gyventojus turinčiame kaime nėra tuščių namų, gyvena kelios jaunos šeimos, yra 16 vaikų. Rageliečiai daugiausia dirba Rokiškyje. 
 
 Negali dyka sėdėti 
 
 Kaime yra keli gyvulininkystės ūkiai, retas ragelietis neturi savo daržo ar mažo ūkelio. Yra ir bitininkų. Prieš gerą dešimtmetį iš Rokiškio į vyro Broniaus gimtuosius Ragelius atsikrausčiusi pensininkė Dalia Kaupienė irgi negali išturėti nesukišusi rankų į žemę. 
 
Už tai, kad per daug pluša darže, gauna pylos nuo dukters. „Negi dykas sėdėsi“, – nepasiduoda dukros spaudimui vienos gražiausių kaimo sodybų šeimininkė. Kaupai užtruko laiko, kol nusipirktą seną namą ir aplinką sutvarkė taip, kad būtų patogu ir jauku. Dabar pora neįsivaizduoja geresnės vietos gyventi.

Kalbinti rageliečiai džiaugiasi, kad kaime nėra alaus baro. Niekas ir neprisimena jį čia buvus.

Yra tik žinoma, kad 1836-aisiais grafo Reinaldo Tyzenhauzo Rageliuose pastatyta karčema veikė apie 20 metų. Vėliau pastatas priklausė bažnyčiai, čia veikė parapijos namai. Sovietmečiu jame vykdavo šokiai. Dabar iš buvusios karčemos likę tik griuvėsiai.

„Praėjusio amžiaus pradžioje, 1912–1914 metais, Rageliuose aktyviai veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Matyt, paliko gerą įdirbį“, – pajuokavo 36 metus bibliotekininke Rageliuose dirbusi Zita Sargūnienė, visą tą laiką kruopščiai rinkusi šio krašto istoriją.

Jos surinkta medžiaga sudėta į kelis aplankus. Rageliečiai tikisi išleisti savo krašto monografiją.

„Rageliai labai gražus kaimas, bet svarbiausia, kad jo žmonės labai įdomūs, gyvi. Rageliečiai gali būti linksmi, gali supykti, bet jie nėra apatiški. Todėl drauge galime daug nuveikti“, – sakė antrus metus gyvuojančios Ragelių kaimo bendruomenės pirmininke išrinkta R.Baltrūnienė.

Moteris svarsto, kad rageliečių stiprybė – jų šaknyse. Pasak R.Baltrūnienės, beveik prieš pusę amžiaus, 1567 metais, įkurto kaimo praeitis, kažkada jame ar netoliese gyvenusių šviesių žmonių idėjos, darbai paliko gilų pėdsaką. Todėl rageliečiai neapsileido ir nedejuoja.

Bendruomenė kuria sau jaukią aplinką. Nuo krūmų išvalytoje aikštėje stovi stalas, įrengta laužavietė. Žmonės nupjovė kaimo pakraštyje augusius medžius, o jų kamienus panaudojo suolams sumeistrauti.

Visame kaime, kur bepažiūrėsi, gausybė gėlynų. Rageliečiai įrenginėja bendruomenės namus, kad šaltuoju metų laiku turėtų kur susiburti. Kol jų nėra, bendruomenę mielai priima Rageliuose veikiantis Rokiškio J.Keliuočio viešosios bibliotekos filialas. Bibliotekininkė Reda Lapėnienė džiaugiasi, kad kaimo žmonės vis dar nori skaityti.

Rageliečiai gali pasigirti turintys savo giedotojų chorą. Iš Pandėlio atvažiuojančios vargonininkės Vilmos Likienės iniciatyva suburta 12 balsingų žmonių – po šešis sopranus ir altus.

Rageliuose juokaujama, kad savo darbui labai atsidavusi V.Likienė iš kiekvieno klausą ir balsą turinčiojo gali padaryti operos solistą.

Liaudies architektūros šedevras 

Vieną pagrindinę gatvę turinčio kaimo didžiausia brangenybė – medinė, liaudies architektūros formų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, pastatyta 1875 metais, pertvarkius ir gerokai padidinus čia stovėjusią koplyčią. Akmenų mūro siena su trimis metaliniais vartais bei bokšteliais aptvertame šventoriuje anksčiau buvo kapinės, dabar išlikę tik kelių čia tarnavusių kunigų kapai.

R.Baltrūnienė ir Z.Sargūnienė svečių dėmesį visada atkreipia į už bažnyčią aukštesnę varpinę.

Ant keturių stulpų stovinti varpinė yra trijų tarpsnių. Kiekvienas varpinės tarpsnis vis siauresnis už apatinį.

Kelis dešimtmečius vargonininku bažnyčioje tarnavęs 81 metų Petras Račinskas nežino, kiek tas varpas gali sverti. Spėja, kad per 100 kilogramų. Vyras pasakojo iš savo pirmtakų girdėjęs, kad varpu būdavo skambinama tris kartus per dieną: rytą, vidurdienį ir vakare. Jeigu varpas skambėdavo kitu laiku, reiškia, kažkas mirė. Varpo skambėjimą girdėdavo visa apylinkė.

Dabar varpas skamba tik sekmadieniais ar per laidotuves. Pasakojama, kad per Antrąjį pasaulinį karą rageliečiai varpą buvo paslėpę didelėje kūdroje, kad vokiečiai jo neišvežtų ir neišlydytų. Į varpinę vėl pakabino tik po karo. Bažnyčios viduje akis iš karto krypsta į centrinį, didįjį Švč. Mergelės Marijos altorių. Jo centre kabo jos paveikslas su kūdikiu ant rankų, viršuje yra kryžių nešančio Kristaus statula.

Pasak R.Baltrūnienės, rageliečiams labai pasisekė, kad jie turi labai gerą kunigą. Beveik tris dešimtmečius Ragelius aptarnauja Jūžintų parapijos klebonas Leonas Linda. „Jis labai tolerantiškas, mokantis užmegzti šiltą ryšį su kiekvienu žmogumi. L.Lindos pamokslai nėra standartiniai. Kiekvieną kartą paliečia širdį ir protą. Mes nerimaujam, kad neiškeltų kur kitur mūsų kunigėlio“, – prisipažino gydytoja.

Savo jubiliejų Rageliai neatsitiktinai švęs rugsėjo 3-iąją. Šią dieną vyks Pijaus X atlaidai. Šie atlaidai, visada vyks tantys pirmąjį rugsėjo sekmadienį, buvo ir tebėra svarbiausi Rageliuose.

Z.Sargūnienė pasakojo, kad anksčiau per Pijaus X atlaidus vykdavo ir grūšninio kermošius. Taip jis vadinamas būdavo dėl vasaros pabaigoje – rudens pradžioje sunokstančių kriaušių. Anais laikais žmonės kriaušes vadindavo „grūšėmis“, atveždavo jų parduoti į kermošių pilnus vežimus. Kermošiuje būdavo ir kitokių sodo ir daržo gėrybių.

Jaunimas mėgdavo „spaceruoti“ po kaimą – pasipuošę vaikščiodavo iš vieno galo į kitą, o vakare rinkdavosi į gegužinę pašokti.

R.Baltrūnienė į atlaidus ir kaimo gimtadienio šventę labai kviečia ne tik kraštiečius, bet ir visus lietuviško kaimo mėgėjus.

„Mes parodysime, kuo esame įdomūs ir gražūs, pavaišinsime kaimiškais skanėstais“, – sakė bendruomenės pirmininkė.

Tuo metu jau turėtų būti pražydę ir gretimame Kurkliečių kaime gyvenančios Ragelių kaimo bendruomenės narės Meilutės Mociškytės auginami jurginai. Jų moteris turi pasodinusi apie 1000 veislių.