Dar vienas iš pirkėjų argumentų yra, kad tokiuose namuose yra storos sienos, kiti galvoja, kad tarpukario statyba buvo kokybiškesnė, kad naudotos tvirtesnės ir geresnės medžiagos, nekalbant ir apie grožį, pradedant nuo fasadų puošybos, bendrų erdvių, laiptinių ir jų turėklų puošyba, emblemomis ant sienų, šeimos cherbais, skulptūromis.
Džiugu, kad pagaliau naujieji tokių istorinių namų savininkai stengiasi restauruoti, atkurti kiek įmanoma visas detales, spalvas, turėklus, kurie anuomet buvo ne tik kaip funkcionalumas, bet ir tuo pačiu puošybos elementai.
Prie tokių restauracijos darbų dažnai prisijungia ir Kultūros paveldo vadovas Svaigedas Štoškus su darbuotojais, kurie neleidžia stipriai keisti tam tikrų detalių, fasadų ar net vidaus išplanavimo, griauti krosnis, senovinius židinius, tam tikrus puošybos elementus, keisti senovinius langus paprastais baltais plastikiniais langais.
Kiti tokių butų istoriniuose namuose pirkėjų argumentai, kad kambariai tokiuose namuose yra erdvesni, patogiai išplanuoti su papildomomis erdvėmis. Tuo tarpu šiuolaikiniai butai, naujos statybos, yra planuojami pagrinde, kad būtų kuo taupiau išnaudoti kvadratai, kad neliktų nepanaudotų erdvių, kuo daugiau naudingų parduodamų kvadratinių metrų, neretai net laiptinė būna įtraukta į “naudingą plotą”, kurį galima parduoti. Tuo tarpu tarpukario butuose yra ir dideli holai ir prieškambariai, plius didelis pliusas, kad bendrose namo erdvėse yra pačio namo holas, kuriame būdavo vietos pasidėti skėčiams, batams, būdavo pašto dėžutės (nereikėdavo eiti į lauką) į kurias laiškai patekdavo iš tiesiai įrengtų angų iš gatvės pusės, kad paštininkui nereikėtų įeiti į laiptinę. Bendruose holuose sutikus kaimyną galima persimesti nūdienos naujienomis šiltai, o ne stovint lauke per lietų.
Dar vienas didelis privalumas, kad tokiuose namuose yra aukštos lubos, kurios kartais siekia daugiau nei 4 metrus aukščio, o kituose yra ne mažiau kaip 3 metrai aukščio. Tai suteikia butui erdvės pojūtį, patalpos atrodo nesuspaustos, priduoda didingumo, galima pasikabinti ir gerą krištolinį sietyną. Tokių lubų angokraščiai užapvalinti, grakščiai užbaigiant sienų ir lubų sujungimus. Lubos visuomet su puošybos elementais, kurie papuošdavo visa patalpą.
Dažname bute būdavo ir židiniai, kurie šiuolaikiniuose butuose retai arba apskritai nepasitaiko. O jei dar išlikę tarpukario kokliai ar puošybos elementai iš Italijos, Prancūzijos, tai vien tik už tai galima kitą kartą prašyti daugiau pinigų, jei butas parduodamas.
Butai būdavo didesnės kvadratūros 90–180 kv. metrų ir didesni. Todėl dabartiniai savininkai įsigiję tokius butus neretai dalina butą pusiau ir taip turi 2 butus su atskiromis laiptinėmis. Deja pats namas ir butas tuomet praranda savo autentiškumą, atsiranda ne vienas savininkas ir neretai remontuojant yra sugadinamos visos autentiškos detalės – išmetamas „smetoniškas“ parketas, lubų karnyzai išlyginami, pečiai išmontuojami, vokiški radiatoriai pakeičiami pigiais skardiniais baltais
Tokių senovinių namų rekonstrukcijų projektus suderinti trunka kitą kartą ilgai, nes reikalingi pritarimai iš paveldosaugininkų. Vienas tokių išskirtinių namų pavyzdžių, kada ilgai derintas projektas ir išskirtinis senovinis namas yra Totorių g. 14. Pats namas yra buvęs Ministro pirmininko Antano Tumėno. 1925 metais ši gatvė buvo laikoma Kauno miesto pakraštys ir net kai kurie valdininkai bei architektai tuo metu gyrė už tokį drąsų žingsnį statyti namą tokioje atokioje miesto vietoje. Dabar šis namas iš pagrindų rekonstruojamas ir ten būsto kaina žinoma bus didesnė už paprastą naujos statybos būstą. Tokių namų rekonstrukcija reikalauja kruopštaus darbo, pradedant pamatais, baigiant kiek įmanoma autentiškiau atkurti net buvusias spalvas namo – fasado, holų, laiptinių, kai kur reikia atidengti sovietmečiu užmūrytus langus, praėjimus, nugriauti “prielipas” kurios buvo statytos visiškai neatsižvelgiant į namo grožį ir kitus architektūrinius elementus. Trumpai tariant – sovietmetis tarpukario architektūrą tik gadino, menkino, griovė
Klientų, kurie nori senovinių išskirtinių namų yra daug ir jų daugėja, o tokių būstų nedaug. Neretas ieškantis gero namo su geru tarpukario butu susiduria su realybe, kad gerą būstą rasti yra sudėtinga. O radus gerą būstą kainos yra nemažos. Vis dėl to atsiranda vis daugiau ir daugiau žmonių, kurie ryžtasi pirktis tokius butus ir rekonstruoti, todėl tikėtina, kad netolimoje ateityje tokie butai bus vis populiaresni ir tik brangs, juolab didėjant spūstims mieste, daugelis kraustosi arčiau miesto centro, o miesto centras ir senamiestis yra tik vienas, todėl ir vietos čia nepadaugės.
