Dėl netinkamo pastato atnaujinimo apšildant fasadą degiomis medžiagomis bei netvarkingos elektros instaliacijos Londone kilęs gaisras sujudino ir Lietuvos politikus.
Vilniaus mieste renovuojamiems daugiabučiams turi būti naudojamos nedegios medžiagos ir tai turi būti įtvirtinta statybos bei renovacijos reikalavimuose. Su tokiu siūlymu Vilniaus meras Remigijus Šimašius kreipėsi į aplinkos ministrą Kęstutį Navicką.
Meras taip pat pažadėjo butą ar namą ketinančius įsigyti vilniečius informuoti apie tų namų būklę, ar jie saugiai pastatyti.
Tokia informacija bus skelbiama Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje.
Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) pirmininkas Artūras Zuokas taip pat neliko abejingas Londone įvykusiai nelaimei. Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovus jis paragino kuo skubiau atlikti statybinių medžiagų, naudojamų pastatams renovuoti Lietuvoje, ekspertizę ir patvirtinti, kad jos yra saugios ir nedegios.
Britai skelbia pavojų
Jungtinės Karalystės priešgaisrinės apsaugos ekspertai siekia kuo greičiau uždrausti degiųjų medžiagų naudojimą statant daugiaaukščius pastatus.
Mat supleškėjusio daugiabučio „Grenfell Tower“ rangovai patvirtino, kad šio namo fasadui naudojo pigiausias iš kelių pasiūlytų šiltinimo plokštes. Atitinkamai ir degesnes.
Tokiose apdailos plokštėse yra degaus poliuretano, o jų kvadratinis metras – 2 svarais (2,27 euro) pigesnis nei ugniai atsparių.
Leidinys „Construction Enquirer“ apskaičiavo, jog Londone stovi dar bent 20 pastatų, 11–23 aukštų, kurių fasadui naudota ši medžiaga.
„Tiesiog būtina atsikratyti tokių šiltinimo plokščių, nors tai kainuos daugybę pinigų“, – įsitikinęs Niukaslo universiteto profesorius Geoffas Gibsonas.
Jis JAV karinį jūrų laivyną bei naftos ir dujų pramonę konsultuoja ugniai atsparių medžiagų klausimais.
Sukruto visa Europa
Praėjus porai dienų po gaisro Londone ekspertai ir Europos Komisija Briuselyje susirinko pasitarti dėl pastatų fasadų priešgaisrinės saugos.
Buvo primygtinai raginama uždrausti bet kokias degias medžiagas statyti pastatams, kurių ugniagesiai negali pasiekti kopėčiomis nuo žemės.
Jau mažiausiai 7 šalys – Vokietija, Danija, Kroatija, Lenkija, Slovakija, Serbija ir Čekija pastaruoju metu pakeitė savo statybos reglamentus ir taisykles.
Jos sugriežtino priešgaisrinio saugumo reikalavimus siekdamos užtikrinti, kad nuo 12 iki 25 metrų aukščio pastatų fasaduose būtų naudojamos tik nedegios medžiagos.
Už priešgaisrinę saugą Senajame žemyne kovojanti organizacija „Fire Safe Europe“ neabejoja, kad ir kitos šalys privalo tai padaryti.
Ši organizacija taip pat paragino atlikti bandymus, per kuriuos būtų išsiaiškinta, ką degdamos išskiria statybinės medžiagos.
Mat daugiausia aukų gaisruose pasiglemžia ne ugnis, bet degimo metu išsiskiriančios nuodingosios medžiagos.
Dega dėl taupumo
Britų Priešgaisrinės apsaugos asociacijos techninis direktorius Jimas Glocklingas įsitikinęs, kad kol galima naudoti degiąsias medžiagas, pastatuose jos turi būti tinkamai sumontuotos kartu su kitomis priešgaisrinėmis priemonėmis, kad statiniui užsiliepsnojus visi gyventojai spėtų pabėgti.
Mat statybų pramonėje degiųjų medžiagų tik daugėja. Šiuolaikiniuose pastatuose ugnis išplinta net 8 kartus greičiau nei, pavyzdžiui, statytuose prieš kelis dešimtmečius.
Kokybiškos medžiagos dažnai pakeičiamos pigesnėmis, bet ne tokiomis saugiomis.
„Beveik kas savaitę matome gaisrus pramoniniuose pastatuose ir labai gerai žinome, kodėl tai nutinka. Nes norima statyti greičiau, pigiau, paprasčiau. Saugumas lieka paskutinėje vietoje“, – teigė J.Glocklingas.
Beje, panašus gaisras neseniai sukrėtė ir Lietuvą, kai Raseiniuose sudegė žuvų perdirbimo bendrovės „Norvelita“ gamybinės patalpos.
Šiuo metu jos atstatomos – tik jau naudojamos „Betonikos“ gelžbetonio plokštės su nedegia izoliacine medžiaga.
Tikina, kad viskas gerai
„Diskusijos dėl reikalavimų, kuriais siekiama kuo labiau apsaugoti pastatus nuo gaisro pavojaus, kyla nuolat. Dažniausiai – po didesnių nelaimių. Bet pas mus kažkodėl mėginama tvirtinti, kad reikalavimų yra pakankamai, reikia tik jų laikytis.
O kai matome kilusius didžiulius pastatų gaisrus įvairiuose miestuose, irgi mėginame išsisukti, kad mums tai nesvarbu, esą pas mus statybų kokybė aukštesnė. Nieko panašaus.
Pas mus irgi trūksta saugos sprendimų, o pirmiausia stinga reikalavimų, kad tokie sprendimai būtų privalomi“, – įsitikinęs statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos specialistas profesorius Romualdas Mačiulaitis.
Tačiau Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas Aurimas Gudžiauskas „Lietuvos rytą“ patikino, jog kokybiškai įgyvendinant jau galiojančius gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus gyventojai gali jaustis saugūs.
„Teoriškai nesaugių pastatų, kurie neatitinka gaisrinės saugos reikalavimų, neturėtų būti, nes pabaigus statinio renovaciją, jos kokybę ir naudotų produktų atitiktį reikalavimams patikrina statybos užbaigimo komisija. Netinkamai atnaujinti pastatai neturėtų būti pripažinti tinkamais“, – aiškino specialistas.
O ar įmanoma visiškai atsisakyti degių medžiagų namų statyboms?
Anot A.Gudžiausko, nė viena civilizuota pasaulio šalis dar nėra priėmusi tokių drastiškų reikalavimų.
„Visiškai atsisakyti degių medžiagų statybose iš esmės neįmanoma. Tačiau riboti statybos produktų degumą yra būtina – ypač aukštuose pastatuose. Tai ir daroma Lietuvoje“, – tvirtino specialistas.
Kiek, manoma, yra nesaugių namų Lietuvoje? , - su tokiu klausimu kreipėmės į Aplinkos ministeriją.
„Tarnybų specialistai jau yra atlikę ne vieną patikrinimą statomuose objektuose. Tokie patikrinimai bus tęsiami ir ateityje“, – raštu į tai atsakė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas.
