Klaipėdos apylinkės teisme vėl atversta byla dėl žmonių iškeldinimo.
Juodkrantės gyventojai gali netekti savavališkomis statybomis pripažintų namų, nors juos įsigijo teisėtai. Jie moka bankams paskolas, bet nei namai, nei žemė jiems nebepriklauso.
O verslininkai, kurie teismo sprendimu turėjo grąžinti pinigus už butus, bankrutavo.
Į teismą – kaip į darbą
Pernai byla dėl pastatų griovimo buvo sustabdyta, kol bus baigtas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas. Taip buvo nusprendusi ankstesnė Vyriausybė.
Bandyta ieškoti galimybių problemas išspręsti taikiai, sudaryti taikos sutartį.
Parko tvarkymo planas dar nebaigtas, tad juodkrantiškiai prašo teismo atšaukti bylos atnaujinimą.
„Teisėtai įsigijome butus, dėl visko kalta valstybė ir valdininkai. Butus pirkome 2006-ųjų kovą, o po mėnesio buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė kreipėsi į generalinį prokurorą dėl neva neteisėtų statybų ir prasidėjo bylos. Į teismus vaikštome kaip į darbą jau 11 metų“, – pasakojo Salomėja Rubinienė.
Išsikeltų, jei gautų pinigų
Anot S.Rubinienės, po ilgų diskusijų įvairiausiose Vyriausybės instancijose buvo prieita prie išvados, kad tie du namai Juodkrantėje gali stovėti.
„Turime dokumentus, kuriuose taip parašyta. Buvo parengtas preliminarus taikos sutarties projektas, reikia dirbti toliau. Bet senoji vyriausybė nespėjo, o naujosios atstovai – nei aplinkos ministras, nei Kultūros ministerija, nei premjeras, kaip suprantame, to tęstinumo nenorėtų.
Viešėdamas Nidoje Saulius Skvernelis viešai pareiškė, kad teismų sprendimai turi būti vykdomi.
Mes sutinkame, bet pagal tą teismo sprendimą mums turi būti grąžinti už butus sumokėti pinigai. Tada ir atiduotume pastatus“, – teigė S.Rubinienė.
Kaltų taip ir nerasta
Sunerimo ir bankai, mat užstatas už paskolas – namai, kuriuos gali nušluoti buldozeriai.
„Esame labai pikti, tikėjomės, kad valstybė viską išspręs protingai. O dabar tiesiog sėdime ant lagaminų – su mažais vaikais, paskolomis, kankinami nežinios. Kiek reikia pinigų, kai tiek metų trunka teismai?
Mūsų namų registre nebėra, nutrauktos žemės nuomos sutartys – neseniai gavome raštus, kad sklypas išformuotas, – valstybė trina savo nusikaltimo pėdsakus.
Per 12 metų neatsirado nė vieno kalto valdininko, dėl kurio kenčia šitiek žmonių. Aplinkos ministerijoje išgirdome: jūs – niekas, jums čia niekas nebepriklauso. Ir pasiuntė į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Nesupratau, ko – prašyti būsto ar pašalpos?“ – piktinosi Eglė Kazlauskienė.
Valstybė mokės du kartus
Juodkrantiškiai teismo prašo vėl stabdyti bylą, nes vis dar nebaigtas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas.
„Šioje byloje yra trys šalys, kurių interesai iš esmės skiriasi: valstybė, gyventojai ir bankrutuojanti bendrovė – namų statytoja.
Buvusi Vyriausybė nusprendė, kad parko tvarkymas turi būti tikslinamas ir ieškoma galimybės įteisinti statinius, sudaryti taikos sutartį.
Jeigu nebus pasirašyta taikos sutartis ir pastatai grius, tai pirmiausia bus naudinga bankrutuojančiai bendrovei – ji to ir siekia. Nugriovus statinius ji iš valstybės prisiteistų žalą ir gautus pinigus padalintų visiems kreditoriams, tarp kurių kažkur sąrašo pabaigoje yra ir gyventojai.
Juodkrantiškiai atgautų tik dalį už savo būstus sumokėtų pinigų. Sulaukus bankroto pabaigos jiems tektų toliau bylinėtis dėl žalos atlyginimo su valstybe.
Valstybei griovimas irgi nenaudingas – bankrutuojanti bendrovė kreiptųsi į teismą ir prisiteistų žalą.
Tada gyventojai antrą kartą kreiptųsi į valstybę dėl žalos atlyginimo. Vadinasi, valstybė sumokėtų du kartus“, – aiškino advokatas Andžejus Stankevičius.
Bankrutuojančios bendrovės atstovas mano kitaip ir prašo atnaujinti iškeldinimo bylą.
„Šalia mūsų namų stovėjusį žuvies restoraną jau nugriovė, o visus milijoninius nuostolius turi padengti valstybė. Jei nugriaus šiuos namus, mokesčių mokėtojams teks atlyginti dar kelis milijonus. Tikrai kuriozinė situacija“, – piktinosi S.Rubinienė.
