Dainavos gyvenamajame rajone, greta Kovo 11-osios gatvės turgavietės, yra rami Sartų gatvė. Jos ir gretimų gatvių gyventojai juokauja, kad čia stovi vienas ypatingas pastatas, puikiai matomas iš oro. Ant didžiulio statinio stogo milžiniškomis raidėmis užrašyta AEROBIKA.
Tačiau šis namas ypatingas ne tik tuo. Sartų gatvės gyventojai tikino, kad jo šeimininkai valstybinėje žemėje pasistatė nemažą priestatą. Nors teismai nurodė jį nugriauti, pastatas tebestovi.
Kaimynams pikta, kad namo savininkai juos apgavo. Vietoj žadėto mažo namo atsirado didžiulis statinys su nelegaliu priestatu. Dar pikčiau, kad viena šių valdų savininkių yra Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Sinevičiūtė-Žemaitienė.
Kauniečiai teigė nesuvokiantys, kaip valdininkė ir jos artimieji taip šiurkščiai nepaiso įstatymų.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovai jau kreipėsi į antstolį. Jis iš teismo turi gauti leidimą pastatą griauti.
Pati valdininkė tikino esanti nekalta ir bando taisyti artimųjų padarytus nusižengimus.
Tiesioginis J.Sinevičiūtės-Žemaitienės viršininkas – Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas – savo pavaldinę linkęs ginti.
Savininkė – ir valdininkė
Sartų gatvėje, tarp 19 ir 21 namų, kiemo gilumoje stovi didžiulis 19A numeriu pažymėtas namas. Nuo jo link gatvės driekiasi nemažas priestatas. Ant jo durų yra iškaba „Krepšinis“ ir nurodytas telefono numeris.
Kaimynystėje gyvenantis Rimantas Šimatonis pasakojo, kad tame name gyvena Romas Sinevičius su žmona Zita ir jų sūnus Dainius su šeima. Tačiau oficialios namo savininkės yra Z.Sinevičienė ir jos duktė J.Sinevičiūtė-Žemaitienė.
„Priestate vyksta krepšinio 3 prieš 3 rungtynės, žaidžiamas stalo tenisas. Į valdas R.Sinevičius įsileidžia tik pažįstamus asmenis“, – pasakojo vyras.
Žadėjo statyti nedidelį namą
Dėl čia vykstančios veiklos kaimynai priekaištų neturi. Tačiau, jų teigimu, priestatas pastatytas valstybinėje žemėje, be leidimų.
R.Šimatonis pasakojo, kad Sartų gatvės 19A namo gyventojai dar 1994 metais nusprendė pasigerinti savo gyvenimo sąlygas.
„Tada sklype stovėjo nedidelis ūkinis, tačiau gyventi pritaikytas pastatas. R.Sinevičius prašė sutikimo jį šiek tiek padidinti, taip pat žadėjo pasistatyti šiltnamį. Mes neprieštaravome“, – pasakojo R.Šimatonis.
Tačiau, jo teigimu, kai prasidėjo statybos, kaimynai susiėmė už galvos. Pamažu iškilo milžiniškas namas. Paskui pradėjo augti ir priestatas.
„Iš pradžių atsirado vienas priestato aukštas, paskui antras. Tada statybos vyko labai gudriai. Trečias aukštas buvo statomas vis pakeliant stogą iš statinio vidaus“, – pasakojo R.Šimatonis ir kitas Sartų gatvės gyventojas Romualdas Antulis.
Priartėjo prie kaimynų
Vyrai teigė, kad šis priestatas iškilo 108 kvadratinių metrų ploto valstybinėje žemėje, įsiterpusioje tarp jų sklypų.
„Priestatas pastatytas ant vandentiekio linijos. Kažin ką reikėtų daryti, jei įvyktų vandentiekio avarija?“ – svarstė R.Šimatonis.
R.Antulis teigė, kad priestatas visai prisiglaudęs prie jo sklypo ribos, nėra išlaikyti reikiami atstumai.
R.Šimatonis rodė dokumentus, kad 2004 metais dėl savavališkos statybos prasidėjo teismai.
Statinys skirtas kultūrai
Dokumentuose rašoma, kad tuometinė Kauno apskrities viršininko administracija pateikė ieškinį Z.Sinevičienei ir J.Sinevičiūtei-Žemaitienei dėl savavališkai pastatyto statinio Sartų g. 19A nugriovimo.
„Teismo buvo prašoma įpareigoti Z.Sinevičienę ir J.Sinevičiūtę-Žemaitienę per teismo nustatytą terminą nugriauti savavališkai pastatytą pastatą, nes statytojas šiurkščiai pažeidė suderintus projektus – vietoj gyvenamojo namo su priestatais pastatė 507 kvadratinių metrų ploto kultūros ir meno paskirties statinį“, – teismo išvadą citavo nepatenkintas kaimynas.
Kauno apylinkės teismas moteris įpareigojo per metus – iki 2005 metų spalio 28 dienos – patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą, kad statybos dokumentai būtų tinkamai įforminti.
Pasiekė aukštesnę instanciją
Kaunietės teismo įpareigojimo neįvykdė. 2005 metų pabaigoje Kauno apskrities administracija kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl savavališko statinio nugriovimo.
Ieškiniu buvo prašoma įpareigoti Z.Sinevičienę ir J.Sinevičiūtę-Žemaitienę nugriauti savavališkai atsiradusį pastatą. Ieškovių prašymu civilinė byla buvo sustabdyta. Teismai persikėlė į Kauno apygardos teismą.
Jis 2007 metais ankstesnio teismo nutarties nepakeitė, tačiau teismai tęsėsi. Byla buvo padalinta į dvi dalis.
Bylą tęsė inspekcija
2010 metais apskritys buvo panaikintos. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijas perėmė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
„2011 metais inspekcijos iniciatyva Kauno apylinkės teisme bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas. Jame nagrinėtas klausimas apie priestatą valstybinėje žemėje. Po metų teismas suteikė 18 mėnesių terminą kaunietėms statinį įteisinti. To nepadarius per 3 mėnesius savo lėšomis kaimynės statinį turėjo nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Tai turėjo būti padaryta iki 2014 metų kovo 29 dienos“, – pasakojo R.Šimatonis.
Dokumentuose rašoma, kad jei to nebus padaryta, inspekcija įgis teisę pastatą nugriauti, o patirtas išlaidas išieškoti iš Z.Sinevičienės ir J.Sinevičiūtės-Žemaitienės.
Formuoja žemės sklypą
R.Šimatonis teigė, kad paskutinis teismo posėdis vyko pernai.
„Jo sprendimu iki 2016 metų spalio pastatą kaimynai galėjo nusigriauti arba susitvarkyti dokumentus taip, kad galėtų jį įteisinti. Jei ne, griauti statinį turėjo pradėti inspekcija. Tačiau iki šiol niekas nevyksta“, – teigė kaunietis.
R.Šimatonis ir R.Antulis kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kad ji paaiškintų, kodėl nieko nedaroma. Tačiau, pasak vyrų, atsakymo nesulaukė.
Tada kreipėsi į Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrių.
Šių metų gegužės pradžioje sulaukė atsakymo, kad šis skyrius pretenzijų dėl savavališkai pastatytų pastatų ir jų padarinių nenagrinėja.
Atsakyme rašoma, kad sprendžiamas klausimas dėl laisvos valstybinės žemės ploto, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų Sartų g. 19 ir 21 namų, formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo.
„Mums siūloma pirkti ar nuomotis įsiterpusį valstybinį žemės sklypą, tačiau ant jo juk stovi nelegalus kaimynų pastatas. Tai – nesąmonė. Mums tos žemės nereikia ir negaila, jei ją įsigis Sinevičių šeima. Tačiau akis bado tai, kad nelegalus pastatas vis dar stovi“, – teigė R.Šimatonis ir R.Antulis.
Dovana tiesiog užkarta?
J.Sinevičiūtė-Žemaitienė sakė, kad nelegalaus pastato istorija su jos darbu nėra susijusi. Tai – asmeniniai reikalai. Tačiau valdininkė pripažino, kad morališkai jaučiasi nekaip.
„Namo dalį tėvai užrašė, kai man buvo 17 metų. Pati ten negyvenu. Su namo gyventojais – tėvais ir broliu – bendrauju, tačiau nekontroliuoju, kas ir kaip ten ką stato, ir padaryti tam įtakos negaliu. Man dovana tiesiog užkarta“, – sakė kaunietė.
J.Sinevičiūtė-Žemaitienė teigė, kad bylos teismuose tikrai yra pralaimėtos, tačiau vyksta dokumentų tvarkymas.
„Dalį namo pavyko įteisinti. Dalį priestato, kuris yra valstybinėje žemėje, – ne. Antstolis yra užfiksavęs, kad jis nenugriautas. Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, matyt, turės imtis veiksmų“, – sakė moteris.
Tačiau šiuo metu valstybinėje žemėje esantis sklypas formuojamas iš naujo, todėl valdininkė sakė, kad jei jį pavyks suformuoti ir jos artimiesiems įsigyti, galbūt pavyks išspręsti ir likusias problemas.
Darbuotoja bando taisyti klaidas
Gintaras Petrauskas
Kauno savivaldybės administracijos direktorius
„Pasikalbėjau su darbuotoja, ji paaiškino situaciją. Namas pradėtas statyti 1994 metais. Po trejų metų atsirado ir priestatas.
Tada statybos buvo neįteisintos, todėl įsisuko teismų karuselė.
Manau, kad savivaldybės darbuotoja dabar stengiasi ištaisyti jos artimųjų padarytas klaidas. Taip pat manau, jog šiuo atveju problema ta, kad konfliktuoti ir skųstis linkę kaimynai.“
Priestatus valstybinėje žemėje stato retai
Toma Kondrotaitė
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė
„2016 metų spalio 28 dieną inspekcijos specialistai patikrino situaciją ir nustatė, kad teismo sprendimas neįvykdytas, – pastatas, esantis valstybinėje žemėje, nenugriautas. Pastato matmenys neatitinka esminių projekto sprendinių.
2016 metų lapkričio 4 dieną inspekcija kreipėsi į teismą, kad jis išduotų vykdomuosius raštus.
Teismas juos išdavė, ir inspekcija 2017 metų sausio 17 dieną juos perdavė antstoliui.
Šių metų gegužės 9 dieną antstolis nustatė, kad teismo sprendimas neįvykdytas, ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kad jis leistų tęsti sprendimo vykdymą.
Inspekcijos duomenimis, gyvenamieji namai su priestatais valstybinėje žemėje statomi labai retai.
Dažniau tokioje žemėje statomos tvoros, maži pagalbiniai ūkio statiniai, kuriuos dažniausiai nugriauna patys statytojai. Kitais atvejais statytojai bando įteisinti savavališką statybą performuodami žemės sklypus, išsipirkdami valstybinę žemę.“
