Diskusijos apie reikalavimus, kuriais siekiama kuo labiau apsaugoti pastatus nuo gaisro pavojaus, kyla nuolatos. Dažniausiai – po didesnių nelaimių. Štai ir pastaruoju metu, kilus didžiuliam gaisrui Raseinių įmonėje, mokslininkai vėl prakalbo apie nepakankamus reikalavimus pastatams, siekiant išvengti tokių nelaimių. Žvelgiant į kitų šalių pavyzdžius ir patirtį, akivaizdu, kad dar tikrai yra kur tobulėti.
„Galime žiūrėti ne tik į gerai išsivysčiusias šalis, bet ir mažiau pažengusias, kur reikalavimai gaisrinei saugai kur kas didesni. Tik pas mus kažkodėl mėginama tvirtinti, kad reikalavimų yra pakankamai, reikia tik jų laikytis. O kai matome kilusius didžiulius pastatų gaisrus įvairiuose miestuose, irgi mėginame išsisukti, kad mūsų tai neliečia, nes esą pas mus statybų kokybė aukštesnė. Nieko panašaus – tai visur svarbu, kadangi jau egzistuoja ir praktikoje patvirtinti sprendimai gaisro užkardymui. Pas mus irgi tikrai tokių sprendimų trūksta, o pirmiausia tai trūksta reikalavimų, kad tokie sprendimai būtų privalomi“, – įsitikinęs statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos specialistas profesorius Romualdas Mačiulaitis.
Dažniausiai kyla klausimas dėl to, ar reikalingi reikalavimai įrengti ugnies plitimą stabdančias juostas (priešgaisrinius barjerus) šiltinant fasadus degiomis medžiagomis. Didžioji dauguma Europos šalių tokius reikalavimus taiko. Netgi Rusijoje galioja prievolė termoizoliuojant pastatus montuoti ugnies barjerus. „Susipažinus su kitose šalyse taikomais reikalavimais aiškiai matome įrengiamų priešgaisrinių barjerų loginį būtinumą,“– dėsto R. Mačiulaitis.
Vokiečiai - atsargiausi
Kaip rodo praktika yra būta įvairių atvejų, kuomet arti pastatų atsiranda koks nors ugnies šaltinis, pavyzdžiui, užsiliepsnoja šalia pastato stovintis šiukšlių (buitinių atliekų ar antrinių žaliavų: popieriaus ar plastiko konteineris (beje ypač dažnai pas mus tai galima matyti). Todėl cokolis yra ta pastato vieta, kuri greičiausiai gali ir užsidegti. Kitas galimas atvejis pavyzdžiui – prie pat pastato stovi priparkuotas arba nesuvaldytas automobilis rėžiasi į sieną ir užsiliepsnoja, o nuo jo ugnis išplinta į visą pastato fasadą. Galiausiai, netgi vaikai gali pamėginti pažaisti degtukais, jei apšiltinimo sistemos apatinėje sienos dalyje randa skyles, kurios dažnai atsiranda dėl mechaninių paviršiaus pažeidimų. „Jeigu termoizoliacinė medžiaga bus degi, nelaimė neišvengiama“, – sako R. Mačiulaitis.
R. Mačiulaičio teigimu, pirmieji šį svarbų klausimą pradėjo kelti vokiečiai. Todėl Vokietijoje galioja ne tik reikalavimas įrengti nedegių medžiagų juostas virš cokolių, kai fasadai šiltinami degiomis medžiagomis bei kas kelis aukštus įrengti ugnies barjerus sienų fasadų plokštumose, bet ir riboti atstumą iki pastatų galimiems gaisro sukėlėjams – šiukšlių konteineriams bei automobiliams.
„Galima rasti argumentų, kodėl visą pastato cokolį nederėtų šiltinti nedegiomis medžiagomis, pavyzdžiui, dėl didesnio drėgmės poveikio. Tačiau yra galimybė apatinę pastato dalį šiltinti ir drėgmei atsparesnėmis medžiagomis, o virš cokolio įrengti priešgaisrinę juostą, kuri atribotų cokolį nuo kitos pastato sienos dalies, tokiu būdu sumažinant gaisro išplitimo pavojų“, – įsitikinęs profesorius.
Statybos specialistų manymu, cokolis bei 1-jo aukšto sienos dalis yra bene labiausiai pažeidžiama pastato vieta atsižvelgiant į naudojimų šiltinimo medžiagų priešgaisrinę saugą. Jau dabar keliuose statybos techniniuose reglamentuose yra numatyta, kad apatinė sienų dalis turi būti atsparesnė mechaniniam poveikiui, smūgiams. Tačiau nenumatyta, kad ji galėtų būti atsparesnė ir ugniai dėl akivaizdžių priežasčių.
Būtent todėl Europos gaisrinės saugos asociacijų konfederacija (CFPA Europe) yra parengusi rekomendacijų vadovą, kuriame nustatyti mažiausi horizontalūs atstumai nuo įvairių degių objektų iki išorinių sienų.
Kaip alternatyvus sprendimas, jei nenorima ar neįmanoma išlaikyti nustatytų minimalių saugių atstumų iki pastato sienų, yra įteisinta galimybė įrengti EI30 atsparumo ugniai lauko sienos konstrukciją arba pastate sumontuoti automatinę gaisro įspėjimo ir gesinimo sistemą.
Dabar ugnis išplinta greičiau
Pasaulyje per metus įvyksta apie 8 mln. gaisrų, kurie nusineša beveik milijoną gyvybių, dar daugiau pusė milijono žmonių gaisruose patiria įvairių sužeidimų.
Lietuva pagal mirčių gaisruose statistiką yra sąrašo viršuje tarp Europos šalių – 5 vietoje. Mūsų šalyje vidutiniškai 100 tūkst. gyventojų tenka 4,2 žuvusiųjų gaisruose. Daugiau žuvusiųjų gaisruose yra tik Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Latvijoje. Todėl taip svarbu, kad projektuojant nebūtų atmestinai žvelgiama į gaisrinę saugą.
Gaisrinės saugos specialistai atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniuose pastatuose ugnis išplinta net 8 kartus greičiau nei, pavyzdžiui, statytuose prieš kelis dešimtmečius. O įvairių elektroninių prietaisų naudojimas buityje tik auga, kas taip pat didina gaisro riziką. Šiuolaikiniai pastatai patys savaime prisideda prie gaisrų kilimo, nes jiems statyti naudojama palyginti daug medžiagų ir produktų iš plastiko, dėl to didėja gaisro apkrova patalpose. Kokybiškos medžiagos dažnai pakeičiamos pigesnėmis, bet ne tokiomis saugiomis.
Degios medžiagos naudojamos ne tik pastatų išorėje, bet ir viduje, apdailai. Naudojamos net tokios apdailos medžiagos, kurioms užsidegti užtenka kibirkšties – poliuretanas, polietilenas. Kaip rodo ne vienas pavyzdys, bet toks neatsakingas elgesys su ugnimi sukelia gaisrą, o žmonės tiesiog užtrokšta nuo išsiskyrusių toksiškų degimo produktų (pvz. vandenilio cianido garų) nespėję išbėgti iš degančių patalpų.
Įstatymų leidėjams būtina nuolat priminti, kad jie imtųsi ryžtingesnių žingsnių siekiant sustabdyti netinkamų priemonių naudojimą statybose, riboti degių ir toksiškų medžiagų naudojimą pastatuose, kuriuose gyvena arba dirba žmonės.
Skirtingose šalyse – skirtingi reikalavimai
Lietuvoje įstatymų leidėjai linkę manyti, kad ugnies barjerai termoizoliuojant naujai statomus ar renovuojamus daugiabučius namus – perteklinis reikalavimas. Tačiau neįvertinama, kad gaisrų padaryta žala gali būti neįkainojama. Antai, Vokietijoje, Čekijoje ar Slovakijoje, kur klimato sąlygos yra panašios, taikoma praktika naudoti ugnies barjerus. Skiriasi tik reikalavimai pagal pastatų aukštingumą. Pavyzdžiui, Vokietijoje statant 16 metrų aukščio pastatą galioja reikalavimas įrengti nedegią priešgaisrinę juostą prie cokolio, nedegias zonas prie visų langų arba nedegias juostas virš langų kas antrame aukšte.
Čekijoje statant tokius pat gyvenamuosius namus taikomi reikalavimai įrengti nedegias priešgaisrines juostas prie cokolio, taip pat nedegias priešgaisrines juostas kiekvieno aukšto perdangos lygyje. Slovakijoje reikalavimai bemaž tokie pat, tik ten reglamentuota dar labiau izoliuoti nedegiomis medžiagomis laiptinių zonas bei įėjimo (išėjimo) į pastatą zoną.
Ir kuo pastatai aukštesni, tuo reikalavimai griežtėja. Pavyzdžiui, 30 metrų aukščio naujai statomo pastato fasadas Vokietijoje bei Čekijoje gali būti šiltinamas tik nedegiomis medžiagomis. Renovuojamiems pastatams Čekijoje reikalavimai kiek mažesni, užtenka nedegiomis medžiagomis apšiltinti tik viršutinius aukštus, o kituose įrengti barjerus kiekvieno aukšto perdangos lygyje. Tuo tarpu vokiečiai reikalavimų nemažina net ir renovuojamiems pastatams, jeigu jie siekia 30 metrų ar yra aukštesni.
