Netrukus minėsime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 27-ąsias metines, tačiau patriotizmu garsėjančiame Kaune viešosiose erdvėse vis dar galima aptikti sovietmečio reliktų – užrašų rusų kalba.
Tai nėra propaganda ar Lietuvos menkinimas – labiau senienos, užsilikusios atminimo lentose ar iškabose.
Viena tokių keistenybių – ant tarpukario laikais pastatyto viešbučio „Metropolis“ nuo sovietmečio likusi iškaba, kurioje žodis „viešbutis“ parašytas lietuvių ir rusų kalbomis.
Apie ją prisipažino nežinoję nei architektūros ekspertai ir paminklosaugininkai, nei politikai.
Vietos gyventojų šis užrašas nepiktina – jie jį tiesiog laiko įdomybe. O kai kuriuos miesto svečius šis sovietmečio reliktas džiugina.
„Metropolio“ vadovas teigė, kad lengva ranka sunaikinti įvairių Kauno istorijos laikotarpių ženklus būtų lengviausia.
Nežino detalios istorijos
Kauniečiai nesunkiai rastų Laisvės alėjoje išlikusį legendinį restorano „Metropolis“ pastatą ir S.Daukanto gatvėje esantį „Metropolio“ viešbutį.
Tačiau Kauno tarpukario architektūros ekspertė Jolita Kančienė tikino, kad nemažai miestiečių vis dėlto nelabai žino „Metropolio“ restorano ir viešbučio istoriją ir tikslius pavadinimus.
Restoranas su viešbučiu „Metropolis“ Laisvės alėjos ir S.Daukanto gatvės kampe buvo pastatytas 1899 metais. Jį suprojektavo ir pastatė inžinierius Nikolajus Andrejevas.
Pirmame aukšte veikė restoranas su biliardine ir dvi parduotuvės. Antrame buvo įrengti 27 kambariai. Pusrūsyje įkurta virtuvė ir vyno sandėlis.
Buvo „Lietuvos viešbutis“
1922 metais pastatą su viešbučiu ir restoranu įsigijo Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Buvo įsteigta akcinė bendrovė „Lietuvos viešbutis“.
1925 metais S.Daukanto gatvėje bendrovė pastatė naują 3 aukštų viešbučio korpusą. Jis buvo pavadintas „Lietuvos viešbučiu“.
Jo autorius buvo vienas garsiausių Kauno architektų Vladimiras Dubeneckis. Pastato fasade išliko modernizmo ir tautinės architektūros akcentų. Frontone iš tų laikų išlikusios ir pavadinimą simbolizavusios dvi raidės LV.
Sovietmečiu viešbutis vadinosi „Lietuva“. Būtent šiuo pavadinimu jis iki šiol užregistruotas Kultūros paveldo departamento Kultūros vertybių registre.
„Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, vaikantis naujų madų, viešbutis S.Daukanto gatvėje buvo pervadintas „Metropoliu“, – sakė J.Kančienė.
Jaunimui primins istoriją
Tačiau ekspertė prisipažino, kad iškabos, kurioje lietuviškai ir rusiškai parašytas žodis „viešbutis“, ant pastato fasado nėra pastebėjusi.
Atkreipusi dėmesį į iškabą J.Kančienė sakė, kad tokių rusiškų užrašų yra ir Londone, ir Paryžiuje.
„Mums šis užrašas labiau asocijuojasi su sovietmečiu, todėl gal jo ir nereikėtų. Vis dėlto bręstančiai jaunajai kartai jis gali atrodyti jau kaip istorinis, originalus palikimas“, – svarstė architektė.
Primena miesto istoriją
Dabar „Metropolyje“ yra 75 kambariai. Jame vienu metu gali apsistoti 160 svečių. Kambariuose yra išskirtinių detalių – didelės fotografijos, kuriose matyti Kauno vaizdai.
Viešbutyje gyvenanti viešnia iš Turkijos Denis Zeynep „Laikinajai sostinei“ pasakojo, kad atvyko pasimatyti su Kaune studijuojančiu savo draugu ir apsistojo būtent „Metropolyje“.
Mergina teigė, kad viešbutis patrauklus ne tik tai tuo, jog yra miesto centre.
„Žinau, kad tai istorinis pastatas. Istorija alsuoja ir viešbučio kambariai. Smagu prisiliesti prie jūsų istorijos“, – sakė D.Zeynep.
Viešnia, pamačiusi seną iškabą su rusiškais ir lietuviškais žodžiais, prisipažino, kad nė vienos iš šių kalbų nesupranta, todėl jai iškaba atrodo lyg kokio nors Kauno laikotarpio akcentas, fasado dekoro dalis.
Buvo maloni staigmena
Kitaip pamatę užrašą reagavo svečiai iš Rusijos, Sankt Peterburgo. Olegas Fokinas ir Sergejus Živžiras tikino, kad jiems Baltijos šalys yra įdomios ir artimos, todėl atvyko apžiūrėti Vilniaus ir Kauno.
„Apsilankėme muziejuose, Kauno rotušėje. Įdomu buvo išgirsti apie Žalgirio mūšį. Juk mes žinome ir Kauno „Žalgirį“, Arvydą Sabonį. Jūsų istorija mums įdomi, daug metų buvome susiję“, – sakė vyrai.
Turistai pasakojo, kad yra apsistoję atokiau miesto centro, nes ten esančiame viešbutyje gyventi pigiau. Tačiau traukdami į Nacionalinį M.K.Čiurlionio dailės muziejų pasuko S.Daukanto gatve.
Čia ir pamatė ant „Metropolio“ kabančią iškabą jiems suprantama kalba.
„Lietuviškai ir angliškai nesuprantame. Rusiškų užrašų Kaune pamatyti neteko, todėl tokia iškaba mus maloniai nustebino“, – teigė vyrai.
Naikino sovietinius simbolius
Nors užrašas ant istorinio pastato pačiame Kauno centre puikuojasi jau kelis dešimtmečius, daugelis kauniečių jo nėra pastebėję.
Kauno savivaldybės tarybos narys konservatorius Andrius Kupčinskas prisipažino, kad pamatęs jį labai nustebo.
„Nors nesu paveldo specialistas, nemanau, kad šis užrašas turi būti saugomas. Jis tiesiog yra niekam iki šiolei į akis nekritęs palikimas“, – įsitikinęs A.Kupčinskas.
Buvęs Kauno meras prisiminė, kad praėjusią kadenciją daugiau dėmesio buvo kreipiama į su sovietine simbolika susijusius dalykus.
2014 metais paveldosaugininkai buvo paraginti nuspręsti, ar ant Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto esančios lentos su sovietiniais herbais yra paveldas. Sulaukus sprendimo, kad jos nėra saugotinos, lentos buvo nukabintos.
„Kalbant apie „Metropolio“ iškabą, tai savininkų reikalas, ar ją palikti, ar nukabinti. Tačiau, mano nuomone, ji nėra labai vertinga ir savivaldybės atstovai turėtų kreipti didesnį dėmesį į tokius reliktus“, – sakė A.Kupčinskas.
Taisyklių nepažeidžia
Kauno mero pavaduotojas liberalas Simonas Kairys sakė, kad iškabą yra pastebėjęs, tačiau tik jos šonines dalis, ant kurių žodis „viešbutis“ parašytas lietuviškai.
Į tai, kad vienoje jos dalių užrašas rusiškas, dėmesio niekada neatkreipė.
„Pirmas įspūdis nenuteikė jaukiai. Tačiau ar tai blogybė, reikia pasvarstyti, situaciją įvertinti šiuolaikinio žmogaus akimis“, – svarstė S.Kairys.
Kitas Kauno mero pavaduotojas, visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ atstovas Povilas Mačiulis taip pat prisipažino, kad pro viešbutį eina ar dviračiu važiuoja dažnai, bet iškabos nėra pastebėjęs.
„Savivaldybės atstovai aiškinasi, ar iškaba yra paveldas. Jei paaiškės, kad ne, pastato savininkai patys galės spręsti, ką su ja daryti.
Išorines reklamas ir iškabas prižiūrinčių savivaldybės darbuotojų nuomone, ši iškaba taisyklių nepažeidžia, nes greta rusiško žodžio yra ir lietuviškas“, – sakė P.Mačiulis.
Sunaikinti – lengviausia
Viešbučio „Metropolis“ direktorius Ramūnas Šuščevičius teigė, kad dėl iškabos nėra sulaukęs nei kauniečių, nei turistų reakcijos. Ji tikriausiai yra per aukštai, vasarą ją užstoja medžiai, todėl niekas ir nepastebi.
„Tai nieko neįžeidžiantis informatyvus užrašas. Nors ir sukurtas sovietmečiu, metalinės tūrinės raidės pagamintos kokybiškai, yra meniškos, todėl nusprendėme, kad jų kol kas naikinti neverta. Tam pritarė ir paveldosaugininkai, su kuriais tarėmės“, – sakė direktorius.
Kaunietis teigė, kad paveldo žinovai priminė istoriją, kai buvo sunaikinta legendinė kavinė „Tulpė“. Neliko ir jos iškabų.
„Tada daugeliui kauniečių buvo skaudu. Todėl nusprendėme, kad seno užrašo ant viešbučio bent kol kas nenaikinsime. Sunaikinti – lengviausia išeitis. Prieš tai darant reikia viską gerai pasverti“, – sakė R.Šuščevičius.
„Metropolio“ vadovas priminė, kad jau yra parengti viešbučio rekonstrukcijos projektai. Juose palikti iškabos nenumatyta.
Sovietmečio reliktų Kaune vis dar galima užtikti ir daugiau.
Užrašai – dviem kalbomis
Ant miesto pastatų net pačiame centre vis dar kabo nusipelniusiems žmonėms skirtos atminimo lentos, kuriose tekstai pateikti ir lietuviškai, ir rusiškai.
Tokios atminimo lentos skirtos pedagogui Antanui Vokietaičiui, tautodailininkei skulptorei Elžbietai Daugvilienei, mokslininkui Konradui Aleksai.
Taip pat pagerbtas ir dailininko Leonardo Kazoko, mokslininko Mykolo Kaveckio, aktorės Onos Rymaitės, gydytojo Petro Avižonio, literato ir filosofo Prano Augustaičio, dailininko Stasio Ušinsko, mokslininko Zigmo Žemaičio atminimas.
Visos šios lentos sukurtos ir pakabintos praėjusio amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmečiais, sovietiniu laikotarpiu.
Šiemet pakeis dešimt atminimo lentų
Saulius Rimas
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas
„Kauno senamiestyje yra sovietmečiu sukurtų meniškų iškabų. Tai iš metalo iškaltos restorano „Gildija“, vaistinės „Vaistinėlė“ iškabos.
Jas kūrė Lietuvos dailininkų sąjungos nariai. Profesionalai iškabas derino prie fasadų, todėl jos nedarko miesto vaizdo ir yra saugomos. Šios iškabos yra lietuvių kalba.
Tačiau mieste yra atminimo lentų, kuriose tekstai apie asmenybes pateikiami lietuvių ir rusų kalbomis. Dėl to esame gavę pastabų ir į jas reaguosime.
Šiais metais planuojama pakeisti 10 atminimo lentų. Jose liks tik lietuviški tekstai. Vienos lentos nukabinimas, naujos pagaminimas ir įrengimas kainuos apie 700 eurų.
Užrašai rusų ar kitomis kalbomis gali likti tik atminimo lentose ant tokių pastatų, kurie susiję su tomis šalimis, pavyzdžiui, kur buvo tų šalių ambasados. Taip pat užrašai užsienio kalbomis gali būti ir įvairių tautybių žmonėms skirtose atminimo lentose.“
Dvikalbę iškabą įvertino kaip įdomybę
Svaigedas Stoškus
Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjas
„Metropolio“ viešbutis yra valstybės saugomas paveldo objektas. Iškaba, kurioje dviem kalbomis parašyta „viešbutis“, nėra saugotina. Ji nepažeidžia jokių Lietuvos įstatymų ar kitų teisės aktų.
Užrašas yra viešbučio savininkų nuosavybė, todėl jie patys gali spręsti, palikti ją ar nukabinti. Nei vienu, nei kitu atveju paveldosaugininkai pastabų neturės.
Aš pats jos taip pat iki šiol nebuvau pastebėjęs. Ją labiau vertinčiau kaip įdomybę.
Daugiau Kaune tokių reiškinių nesu matęs. Aktyviau kovojama su sovietinės Lietuvos laikų simbolika. Prieš keletą metų įmonei „Kauno vandenys“ nurodėme pakeisti kanalizacijos šulinių dangčius su sovietinės Lietuvos simboliais.
Prie vieno kito piliakalnio dar yra likę sovietmečiu įrengtų stendų su to meto simbolika.
Kai patys ar gyventojai tokius ženklus pastebime, jie pakeičiami.“
