Kas daugiabučių gyventojams naudingiau – įsteigti bendriją ar samdyti būsto administratorių?
Apie tai Žinių radijuje diskutavo Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas, „Civinity“ įmonių grupės vadovas Nerijus Šarauskas ir daugiabučių namų bendrijos L.Asanavičiūtės g. 4 pirmininkas Vaidas Trečiokas.
– Ar tiesa, kad daugiabučių administratoriai gyventojus ragina nesteigti bendrijų, nes esą padidės komunaliniai mokesčiai?
V.Benkunskas: Taip, tokių atvejų yra, nors savivaldybė ragina gyventojus patiems prisiimti atsakomybę už savo ir bendrą turtą, skatiname steigti bendrijas.
Mes žinome, kad dalis susirinkimų, kuriuose gyventojai mėgina įsteigti bendriją, baigiasi nesėkme, nes ateina būsto administratorių atstovai ir pradeda gąsdinti, jog smarkiai pabrangs komunalinės paslaugos.
Yra buvę, kai įkalbinėjimams nepasidavusiems gyventojams staiga „sugedo“ liftas, kurį prižiūri namo administratorius.
– 47 proc. Vilniaus rinkos būsto administratorių priklauso vienai bendrovei. Ar tarp šia veikla užsiimančių įmonių yra konkurencija?
N.Šarauskas: Yra, tik Vilniuje ji labai didelė. Administravimo paslaugas mieste teikia per 30 bendrovių.
Administratoriai nėra nusistatę prieš bendrijas. Be reikalo jie demonizuojami.
Žinoma, yra ir blogų pavyzdžių. Bet toli gražu ne visos ir gyventojų bendrijos pajėgia gerai tvarkytis.
– Ar vilniečiai yra aktyvūs rinkdamiesi būsto administratorius ar steigdami bendrijas?
V.Benkunskas: Vilniuje yra beveik 7 tūkst. daugiabučių namų ir iš jų daugiau kaip 4 tūkst. namų gyventojai pasyvūs: nesusirenka gyventojų dauguma, nepriima jokių sprendimų dėl bendro ūkio valdymo ir tada savivaldybei savo nuožiūra lieka paskirti namą administruojančią įmonę.
Tai padaro savivaldybės administracijos direktorius.
– Ar L.Asanavičiūtės g. 4-ojo namo gyventojams buvo sudėtinga pasirinkti tarp būsto administratoriaus ir gyventojų bendrijos?
V.Trečiokas: Ne, labai greitai nutarėme, kad steigsime gyventojų bendriją. Koks privalumas? Pirmiausia tai vienija namo gyventojus, antra – laisva valia gali pasirinkti geriausią paslaugos kainos ir kokybės santykį.
Mus anksčiau administravo „Karoliniškių būstas“. Kai jie nieko neinformavę atliko namų siūlių remontą ir kiekvienas butas už tai gavo didžiules sąskaitas, žmonės nutarė susivienyti ir steigti bendriją.
Aš pats tame daugiabutyje jau senokai gyvenu, mokėdavau mokesčius už daugiabučio priežiūrą – apie 100 litų (beveik 30 eurų) – ir per daug nesukau galvos.
Bet kai įsteigus bendriją pasidomėjau, už ką mokame pinigus, sužinojau keistų dalykų.
Pavyzdžiui, kas ketvirtį būdavo atliekami stogo staliaus profilaktiniai darbai už 1800 litų (apie 520 eurų).
Ką stalius veikia ant stogo? Parketą kloja? Ir nenaudojamos jokios medžiagos! Įsteigus bendriją mūsų 108 butų namas per metus sutaupė net 70 tūkst. litų (20 tūkst. 273 eurus).
– Kokiu būdu įmanoma tai padaryti?
V.Trečiokas: Pirmiausia pradėjome mokėti mažiau už bendrų patalpų šildymą. Mes išsiaiškinome, kad daug šilumos prarandame per nesandarius namo konstrukcijos tarpus, nuostolių patiriame dėl neizoliuotų vamzdynų.
Per septynerius metus, kai įsteigėme bendriją, mes sugebėjome renovuoti namą, sąskaitoje turime 30 tūkst. eurų, o mokesčius mokame mažesnius nei administratoriaus laikais.
Iš kur tokie pinigai? Nes nebėra jokių fiktyvių darbų, leidžiančių administratoriui „įsisavinti“ gyventojų mokamus mokesčius.
– Ar tai reiškia, kad administratoriai visada brangesni už gyventojų bendrijas?
N.Šarauskas: Tikrai jie nebus brangesni. Jei išrinktas namo atstovas gerai dirba su administratoriumi, tikrai galima pasiekti tą patį efektą.
V.Trečiokas: Aš paprieštaraučiau. Užsukite pas mus ir atlikite tuos darbus, kuriuos mes atliekame už tą pačią sumą. Iš karto perleisime jums visą ūkį.
Tačiau administratorius to negali padaryti vien dėl to, kad tai yra pelno siekianti įmonė ir jos sąnaudos yra didesnės nei bendrijos, kuri pelno nesiekia.
N.Šarauskas: Mes Senamiestyje administruojame nemažai nedidelių gyvenamųjų namų.
Už 1000 kvadratinių metrų daugiabučio administravimą – mokesčių surinkimą, vadybininko darbą, draudimą – mes imame 32 eurus per mėnesį. Ši suma padalijama dvidešimčiai butų. Ar tai daug?
Techninę priežiūrą, šilumos ūkio priežiūros paslaugas mes perkame rinkoje. Už tai – jau atskira kaina.
V.Trečiokas: O tada prasideda kainų pasiutpolkė. Štai ir atsakymas. („Sostinė“)
