„Skaičiuojama, kad iki 2018 m. pabaigos vien Vilniuje rinkai
bus pasiūlyta apie 150 000 kv.m ploto naujai pastatytuose verslo
centruose. Vien šiais metais turėtų būti baigti 15 projektų su
maždaug 80 000 kv.m ploto. Panašios tendencijos matomos ir Kaune,
kur 2017 m. turėtų būti įgyvendinti 8 nauji projektai, o biurų
rinką pasipildys beveik 40 000 kv. m plotu“, – skaičiuoja „Orion“
vadovas Alius Jakubėlis.
Investicinės bankininkystės specialistas atkreipia dėmesį, kad
daugelį naujų komercinio NT objektų vystančios bendrovės kartu
įgyvendina ir daugelį kitų projektų arba jų pagrindinė veikla yra
nesusijusi su NT vystymu.
„Nauji verslo centrai joms yra galimybė sukurti papildomą
vertę, sėkmingai parduoti jau pastatytą objektą finansiniams
investuotojams ir imtis naujų NT projektų įgyvendinimo arba,
reikalui esant, nukreipti gautas lėšas į visai kitus verslus. Tokių
pavyzdžių, tiesa, kol kas dar nedidelio masto, pastaraisiais metais
jau matome“, – sako A.Jakubėlis.
2014 m. švedų „Nordic and Baltic Property Group“ įsigijo verslo
centrą „Trio“, 2015 m. ta pati švedų investicinė bendrovė nupirko
„Business Centre One“, o šių metų pradžioje pranešta, kad „Baltic
Horizon Fund“ iš „YIT Kausta“ už 14,6 mln. eurų įsigijo vieną iš
verslo centro „Duetto“ pastatų.
Pasak A.Jakubėlio, verslo centrų pasiūlą investuotojams gali
padidinti ir tai, kad dalis anksčiau į komercinį NT Lietuvoje
investavusių fondų pagal savo strategiją jau gali pradėti
pardavinėti portfelį. „Aktyviai dirbame ir su Lietuvos, ir su
užsienio investiciniais fondais ir matome, kad patrauklių
komercinių objektų – verslo centrų, industrinio turto, prekybos
centrų – poreikis auga“, – sako A.Jakubėlis.
„Nors sparčios komercinio nekilnojamojo turto statybos
paskatino diskusijas apie galimą paklausos trūkumą, užsienio
investuotojams padidėjusi objektų pasiūla ir, svarbiausia, jų
išaugusi koncentracija yra patraukli. Žvelgiant iš finansinio
investuotojo perspektyvos, yra kur kas patogiau įsigyti kelis
objektus vienoje šalyje ar viename mieste – dėl nedidelės pasiūlos
iki šiol Lietuvoje to praktiškai nebuvo galima padaryti“, – pažymi
„Orion“ vadovas.
„Orion“ investicinės bankininkystės specialistai skaičiuoja,
kad investicijų į biurų pastatus Vilniuje grąža, priklausomai nuo
pastato klasės, šiuo metu gali siekti apie 6-8 proc. „Palyginus su
Skandinavijos rinkomis, kur šis segmentas duoda 3-4 proc. grąžą,
tai geras rezultatas, galintis pritraukti naujų institucinių
investuotojų iš Norvegijos ir Švedijos“, – perspektyvas vertina
A.Jakubėlis.
Antrasis komercinio NT segmentas, artimiausiu metu
pritrauksiantis investuotojų dėmesį Lietuvoje, kaip teigia „Orion“
investicinės bankininkystės specialistai, yra viešbučiai.
Šiuo metu Vilniuje jau statomi ar planuojami 11 naujų
viešbučių, kartu turėsiančiu apie 2000 kambarių.
„Tai sparčiai augantis segmentas, kurio rezultatai lenkia
kaimyninių šalių sostines. Iš esmės tik Vilnius šiuo metu Baltijos
šalyse turi viešbučių rinkos augimo perspektyvą, tad investicinių
sandorių šiame segmente galima tikėtis ne vieno“, – sako „Orion“
vadovas.
Investuotojų susidomėjimą viešbučiais rodo ir pastarųjų metų
sandoriai – „Linstow“ pardavė „Park Inn“ viešbučius Vilniuje ir
Klaipėdoje, „Lords LB“ fondas įsigijo „Comfort hotel“ viešbutį
Vilniuje.
„Dauguma statomų naujų viešbučių priklausys didžiausiems
pasauliniams tinklams, tad jų vertė ir patrauklumas investuotojams
bus dar didesnis“, – sako A.Jakubėlis, kaip pavyzdį nurodydamas
2016 m. Taline įvykusį sandorį. Birželį pirmąjį „Hilton“ viešbutį
Baltijos šalyse atidariusi „Olympic Entertainment Group“ po mėnesio
pardavė jį „East Capital“ fondui už 48 mln. eurų. Iš sandorio OEG
paskelbė uždirbusi 17 mln. eurų.
„Manau, Vilniuje iki 2020 metų išvysime ne vieną panašaus
dydžio sandorį“, – prognozuoja „Orion“ vadovas A.Jakubėlis
