Ne tik žinomas rašytojas
Lietuvoje J.Mačiukevičius žinomas ne tik kaip daugiau nei keturiasdešimties knygų autorius, bet ir kaip neįgaliųjų teisių gynėjas. Prieš trejus metus vilnietis buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, prieš aštuonerius – Gerumo žvaigžde.
„Anksčiau buvau gerokai judresnis – vaikščiojau su ramentais, todėl į butą vedantys laiptai man nebuvo didelė problema. Prastėjant sveikatai, maždaug prieš dešimtmetį, bandžiau kreiptis dėl būsto pritaikymo, tuomet teko laukti specialios komisijos įvertinimo. Komisija pripažino, jog įrengti tinkamo įvažiavimo į namus tiesiog neįmanoma.
Komisija teigė, jog daugiabutis yra netipinis, nes po mano balkonu įrengti automobilių garažai, todėl čia keblu įrengti keltuvą, o prie įėjimo į namus nėra vietos nuovažai“, – pasakojo 77-erių vilnietis.
Norėtų susikeisti
Tiesa, anuomet J.Mačiukevičiaus trijų kambarių būstas buvo šiek tiek pakeistas – vonios kambarys pritaikytas neįgaliajam. Kiek vėliau rašytojo šeima pasirūpino dar viena papildoma erdve – apšiltino balkoną ir jį pavertė darbo kambariu.
„Gyvenu nuostabiame rajone, 65 kv. metrų bute, tačiau mielai susikeisčiau. Vis svajoju, kad būtų nuostabu, jei gyvenčiau pirmame aukšte, išvažiuočiau į lauką. Kartais juokauju, kad panašiomis sąlygomis dienas leidžia Henytė Lukiškėse, bet tam juokui trūksta smagumo.
Būtų puiku, jei žmogus, norintis keistis būstais, gyventų arčiau Santariškių, tačiau ir kitokie variantai mums būtų tinkami“, – kalbėjo J.Mačiukevičius.
Vilnietis skaičiuoja: nors būsto vertė galėtų siekti apie 80 tūkst. eurų, rasti trims asmenims tinkamą ir jau įrengtą būstą naujos statybos name būtų sudėtinga.
Teorinių galimybių yra
Neįgaliųjų reikalų departamento direktorės Astos Kandratavičienės teigimu, kiekvienas naujos statybos daugiabutis yra tinkamas negalią turintiems asmenims, tačiau įsigyti tokį turtą neįgaliesiems vis dar nėra taip lengva.
„Teoriškai įsigyti naujos statybos būstą įmanoma, tačiau praktiškai – ne. Valstybė skiria lengvatas būsto paskoloms, tačiau reto neįgaliojo pajamos yra pakankamos paskolai gauti.
Realesnė išeitis – būsto pritaikymas, dėl kurio žmogui reikia stoti į eilę savivaldybėse. Džiugu, kad šiam tikslui praėjusiais metais mums pavyko gauti kiek didesnę, 1,5 mln. eurų, sumą.
Per metus galėjome pritaikyti 447 būstus visoje Lietuvoje, o laukiančiųjų eilė taip pat kiek sumažėjo – iki 700 asmenų“, – vardijo A.Kandratavičienė.
Eilėje dėl pritaikymo – iki trejų metų
Skaičiuojama, kad Vilniaus mieste būsto pritaikymo šiuo metu laukia apie 120 neįgaliųjų. Anksčiau šioje eilėje tekdavo laukti 2 ar 3 metus, tačiau nuo praėjusių metų situacija pradėjo pamažu keistis.
„Lėšų vilniečių būstams pritaikyti skiria Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Vilniaus savivaldybė – ji praėjusiais metais savo indėlį padidino 0,25 mln. eurų. Dėl šios priežasties vietoj 30 pritaikomų butų per metus praėjusiais metais jų skaičius išaugo iki 50.
Šiemet tikimės laukiančiųjų eilę ištirpdyti ir siekti, kad laukimas neužtruktų ilgiau nei keturis mėnesius“, – kalbėjo Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas.
Pasak vicemero, būstai neįgaliesiems gali būti pritaikomi įrengiant robotizuotas laipynes, nuovažas ir keltuvus. „Neteko girdėti atvejų, kai būstų nepavyksta pritaikyti, nes paprastai su papildomomis problemomis nesusiduriama.
Tačiau reikia pripažinti, kad anksčiau šiai problemai buvo skiriama nepakankamai politinio dėmesio, nes skatinant integraciją pamirštami tie, kurie negali išeiti iš savo namų“, – teigė G.Paluckas.
Šiemet įsigaliojus naujam Statybos įstatymui J.Mačiukevičiui ir kitiems negalią turintiems žmonėms suteikta dar viena galimybė įsigyti patogesnį būstą rekonstruojamuose senos statybos daugiabučiuose, kurie turi būti pritaikyti neįgaliesiems.
„Anksčiau šio reikalavimo nebuvo, nors toks pritaikymas padėtų ne tik judėjimo negalią turintiems žmonėms, bet ir motinoms su vaikų vežimėliais, senjorams“, – pridėjo A.Kandratavičienė.
