Aštuonioliktus metus Vilniuje gyvenantys Amerikos lietuviai Birutė ir Rimtautas Vizgirdos žvalgosi mažesnio ir žemesniame aukšte esančio buto, būtinai miesto centre. Iš dabartinio buto Vizgirdos pasiims sukauptą meno kūrinių kolekciją bei kelis mylimus Birutės baldelius. Visa kita čia liks.
Amerikoje, Los Andželo operoje, baigusi dainininkės karjerą, B.Vizgirdienė studijavo interjero dekoravimą, tad visus savo šeimos namus įrenginėdavo pati, ne išimtis ir šie, esantys priešais Lukiškių aikštę. Beje, prieš 16 metų Vizgirdos šį butą įsigijo iš ruso verslininko, nuomojusio jį vienai britų animacijos studijai.
„Įsivaizduokite, ten dirbo 27 žmonės iš Londono, ant parketo buvo nutiesti bėgiai, kuriais važinėjo operatorius su kamera ir buvo kuriamas kinas“, — sakė Birutė.
Nuo laiko ir trinties neįkainojamos vertės inkrustuotas parketas buvo visiškai pajuodęs. Norint atskleisti jo grožį, parketą teko šlifuoti, regis, septynis kartus. Stengdamasis įtikti pirkėjams, visus bute buvusius vertingus lubų ir sienų lipdinius tuometis jo savininkas buvo nudažęs baltai, tad irgi teko skusti iki originalo.
„Bet tada, pamačius palubėse kabančius lipdytus paukščiukus ir gėles, man vos neprireikė validolio — taip mane tai sužavėjo“, — moteris prisimena dieną, kai pirmą kartą išvydo šį butą. Per keliolika metų jį pavertė angliško ir prancūziško stilių namais.
Nors kai buvo jauna, vėliau jau ir augindama savo tris atžalas, Birutė žavėjosi tik moderniu stiliumi, tokie buvo jos ir pirmojo vyro namai. Kai ištekėjo už Rimtauto, kai pradėjo su juo važinėti po Europą, pamatė Prancūzijos pilis ir dvarus, Paryžių, tada, kaip pati sako, visiškai pametė galvą dėl senienų.
Šiandien ji yra abejinga šiuolaikiškiems baldams: „Man tai neįdomu. Juk vieną detalę gamino vienas darbininkas, varžtą įsuko kitas. Ką tas daiktas galėtų papasakoti? Nieko.“
O štai jos namuose kone visi baldai daug galėtų papasakoti: visos sofos, komodos, komodėlės, veidrodžiai — originalūs XV—XVI a. anglų meistrų darbai, pirkti aukcionuose ir antikvarų suvažiavimuose. Juos šeimininkė vadina saldainiukais.
Ypatingas Vizgirdų pasididžiavimas — XIX a. prancūzų meistrų gamybos purpurinė, aukso karūna puošta koklių krosnis — pasak Birutės, „totalus“ originalas, už kurį viena norvegų firma jiems siūlė tiek, kiek kadaise kainavo visas butas. Tokios pat krosnys, remiantis pasakojimais, stovėjusios visuose buto kambariuose, deja, per amžius sunyko ir sugriuvo.
Birutė neabejoja, kad ir jų namo laiptinė buvo ypatinga, deja, su sutuoktiniu jie nerado nė vieno kaimyno, kuris galėtų prisidėti prie jos atnaujinimo. „Suprantu, kad pensininkai tikrai neturi iš ko, o mano vyras vienas nenorėjo už viską mokėti“, – neslėpė Amerikos lietuvė. Užtat, įveikę apleistą laiptinę, pirmą kartą į jų butą įžengę svečiai akimirkai netenka žado – toks didžiulis kontrastas laukia už šių durų.
Vizgirdų buto kainą nustatė jų pasamdytas brokeris – 449 tūkst. eurų.
Ar nesvarsto nors kiek nuleisti? „Matyt, teks, nes juk per porą metų apžiūrėti buto buvo užsukusi vos viena šeima“, – pašnekovė neatrodė dėl to labai nusiminusi.
