Kaina pakilo daugiau nei 8 tūkst. eurų
Nedidelis 37,5 kv. metrų butas pirmajame naujos statybos daugiabučio aukšte – tokį būstą dar 2015 metų pabaigoje išsirinko du vaikus auginanti vilnietė su vyru. Tuo metu šalia jūros esančiame kvartale dar tik virė pastato statybos, tad šeima su projektą plėtojančia bendrove „Auksinės kopos“ sudarė preliminarią pirkimo sutartį.
„Su bendrovės atstovu Pranu Sinderevičiumi suderėjome buto kainą – 42 tūkst. eurų ir sumokėjome 3 tūkst. eurų avansą. Likusią sumą turėjome sumokėti 2016 metų liepą, iki šio laikotarpio galiojo ir preliminarioji sutartis.
Dokumente taip pat buvo nurodyta, kad praėjusių metų sausio pabaigoje gausime buto raktus ir galėsime pradėti įsirenginėti. Tą ir padarėme, mano vyras rūpinosi visais remonto darbais, kuriuos spėjome baigti praėjusią gegužę.
Liepą norėjome sumokėti likusius pinigus ir sudaryti galutinę sutartį, tačiau plėtotojų atstovas vis vengė tai padaryti – tai sirgdavo ar atostogaudavo“, – pasakojo Rasa.
Vilkinimas sudaryti sutartį tęsėsi iki pat praėjusio lapkričio, kai pardavėjas šeimai pranešė, jog buto už senąją kainą parduoti negali, dabartinė jo kaina – 50 tūkst. eurų.
Pareikalavo išsikraustyti
Su Kaune įsikūrusios bendrovės atstovu šeima praėjusį rudenį susitiko dar keletą kartų. P.Sinderevičius jiems aiškino, jog per metus pabrango statybos kainos, daugiau išlaidų pareikalavo terasos įrengimas, kiti darbai.
Supratusi, jog susitarti dėl kainos su verslininkais nepavyks, gruodžio mėnesio pradžioje vilniečių pora nusprendė kreiptis į teismą, prašydami, jog būtų pripažintas pirminis sandoris, o butui būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
„Maniau, jog šią situaciją pavyks išspręsti teisme, kol negavau bendrovės raštiško reikalavimo išsikraustyti iš buto, o jei to nepadarysiu, visi daiktai bus perduoti saugoti antstoliui. Kitame bendrovės siųstame laiške buvo teigiama, jog nebeturiu jokios teisės patekti į butą, praėjusią savaitę gavau jų elektroninį laišką su prašymu atsiųsti savo banko sąskaitos numerį, į kurią jie nori pervesti sumokėtą avansą – 3 tūkst. eurų.
Iš tiesų negaliu patikėti, jog atsidūrėme tokioje situacijoje, buto įrengimui išleidome 25 tūkst. eurų, o papildomų 8 tūkst. eurų mes paprasčiausiai neturime, jei šis butas būtų kainavęs tiek iš pat pradžių, jo tikrai nebūtume pirkę“, – piktinosi vilnietė.
Verslininkų atsakas – priešingas
Šioje vietoje vertėtų paminėti, jog projektą „Apartamentai kopose“ plėtojanti bendrovė „Auksinės kopos“ nėra nekilnojamojo turto rinkos naujokė – tai antrinė bendrovės „Nuova“ įmonė.
Pastaroji Lietuvoje veikia jau dvidešimt šešerius metus ir yra užbaigusi ne vieną daugiabučių ar viešbučių statybos projektą. Pavyzdžiui, Palangoje įsikūręs kotedžų kvartalas „Birutės parkas“ yra vienas prabangiausių būsto projektų visame kurorte.
Panašu, jog ši įmonė sėkmingai tęsia savo veiklą, išskyrus, dvi, prieš kelerius metus bankrutavusias jos antrines bendroves – „Smėlius“ ir „Nuova 5“. Pastarajai bendrovei priklausę statiniai prestižiniame Kauno Žaliakalnio rajone dar visai neseniai buvo pardavinėjami iš varžytinių.
Žiniasklaidos dėmesio bendrovių grupė buvo sulaukusi dėl daugiabučių kvartalo „Smėliai“ Šilainių rajone. 2011 -aisiais buvo pradėtos „Nuova 5“ bankroto procedūros, tačiau net tai verslininkams nesutrukdė siūlyti laisvų butų klientams.
Portalui lrytas.lt statytojų atstovas P.Sinderevičius pateikė kiek kitokią kilusio ginčo Šventojoje versiją, pasak jo, butą pirkusi vilniečių šeima mielai pritarė sumokėti 20 procentų didesnę nei sutartą kainą.
„Butas ne šiaip sau pabrango, su jais buvo kalbėta ir susitarta, mes šią situaciją pirkėjams pristatėme, tačiau dabar viskas pasikeitė, galiausiai teismas ir pasakys, kas yra neteisūs. Kainos pasikeitimas yra normali praktika, dažnai taip pasitaiko ir kitiems plėtotojams, juk tam ir yra preliminarioji sutartis“, – kalbėjo P.Sinderevičius.
Pašnekovas tikino, jog šiame daugiabutyje butai pabrango ir kitiems gyventojams, tačiau jie priekaištų dėl išaugusių kainų neturėjo. Vis dėlto, bendrovės atstovas negalėjo įvardinti nei tikslių brangesnių darbų kainos nei sumų, kurias, pasak jo, sutiko mokėti kiti butų pirkėjai.
„Apie apdailą nieko nežinau“
P.Sinderevičius ne kartą bandė pabrėžti, jog bendrovė yra pasiruošusi grąžinti pirkėjų sumokėtą avansą ar padengti žalą už sugaištą laiką, tačiau nustebo sužinojęs, jog šeimos butas jau yra visiškai įrengtas.
„Aš nebuvau šiame bute, nežinau ar jis įrengtas, juk jiems jie nebuvo perduotas, turtas perduodamas tik pasirašius galutinę sutartį. Apie apdailą aš tikrai nieko nežinau, be to, juk remontą reikia daryti, kai daiktas tau priklauso teisėtai.
Kiek žinau, visi kiti butų pirkėjai nieko neįsirenginėja, mes vengiame tokių dalykų, jei pamatome, jog vyksta kažkokie darbai, stengiamės juos sustabdyti“, – tvirtino P.Sinderevičius.
Vis dėlto, užmetus akį į preliminariąją buto sutartį, matyti, jog pardavėjai sutinka su būsto įrengimo darbais, tam yra nurodyta ir aiški data – 2016 – ųjų sausio 31.
Pabrangusias statybas užmaskavo PVM
Gana keistai atrodo naujoji pardavėjų parengta buto pardavimo sutartis, kurioje kiek daugiau nei 8 tūkst. eurų yra įvardijami kaip pridėtinės vertės mokestis (PVM), o apie pabrangusius apdailos darbos dokumente – nė žodžio.
Vis dėlto, advokatų kontoros „Jurex“ asocijuotojo partnerio ir advokato Kęstučio Žičkaus teigimu, preliminariosios sutarties nuostata leidžia manyti, kad šalys susitarė dėl kainos, į kurią pridėtinės vertės mokestis jau įskaičiuotas.
„Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.
Manytina, kad šiuo atveju preliminariosios sutarties sąlygas parengė ir pateikė pardavėjas, o pirkėja jas priėmė – tokia paprastai yra gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo praktika. Be to, pirkėja laikytina vartotoja. Taigi, sutarties sąlyga dėl turto kainos turėtų būti aiškinama pirkėjos naudai.
Aiškinant sutartį, turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo.
Vadovaujantis šia įstatymine taisykle, vertinama, pavyzdžiui, pardavėjo viešai pateikta informacija apie turto kainą (internete, spaudoje, reklaminiuose leidiniuose ir pan.), šalių susirašinėjimas (įskaitant ir elektroninį), jeigu jame buvo kalbama apie turto kainą, ir t. t.
Siekiant išvengti tokių ginčų, sutartį rengianti šalis, dažniausiai verslininkai, turėtų kaip įmanoma aiškiau suformuluoti esmines sutarties sąlygas ir taip užkirsti kelią galimoms jų interpretacijoms ateityje.
Iš praktikos pastebime, kad nemažai ginčų kyla būtent dėl nekilnojamojo turto pardavėjų naudojamų šabloninių preliminariųjų pirkimo-pardavimo sutarčių, kurių nuostatos ne kiekvienu atveju atitinka tikruosius pirkėjo ketinimus“, – komentavo K.Žičkus.
Pirkėjai neišvengė klaidų
Netipinis ginčas tarp butą norėjusių įsigyti pirkėjų ir plėtotojų nustebino ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorių Mindaugą Statulevičių. Pasak jo, būsto kainų kėlimas pasitaiko tik tais atvejais, jei tokios galimybės iš anksto yra nurodytos preliminariosiose pirkimo sutartyse.
„Rengdamas savo verslo planą atsakingas plėtotojas turi įvertinti visas rizikas – statybos indeksą ar infliaciją. Kartais kainų kėlimas yra noras spekuliuoti, matant, jog darbų eigoje projekto kaina pakilo ar konkurentai panašų būstą parduoda brangiau.
Tai nėra labai sąžiningas veikimas, kai verslininkai mato, jog pirkėjas jau yra susitaikęs su savo pirkiniu, todėl gali lengviau sutikti su kainų kėlimu“, – pastebėjo M.Statulevičius.
Pasak specialisto, kai kuriems plėtotojams įprasta praktika leisti įsirengti būstą pirkėjui turint preliminariąją sutartį taip pat yra gana rizikinga. Kol daugiabučio statybos yra dar nebaigtos, įrengimo darbai gali pakenkti pastato konstrukcijoms ar pabloginti kaimynų gyvenimo sąlygas.
„Šioje istorijoje klaidą padarė ir pirkėjai, norėdami kuo greičiau suremontuoti savo būstą. Svarbu žinoti, jog neturint galutinės pirkimo sutarties ir turto įregistruoto savo vardu Registrų centre, būstas teisiškai vis dar yra plėtotojo rankose“, – pridėjo pašnekovas.
