2,3 mln. eurų investicija
Arkikatedros stogo renovavimo darbai prasidėjo dar gegužės mėnesį. Jų metu buvo ne tik keičiama stogo danga, bet ir tvarkoma palėpė, priešgaisrinės, žaibosaugos, elektros instaliacijos, signalizacijos sistemos. Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų stogo restauravimo darbams skirta 2,3 mln. eurų.
Kaip teigia arkikatedros administratorius kunigas Evaldas Vitulskis, rengiant projektą buvo įvairių svarstymų, kokia danga stogą dengti, tarp jų – ir vario skarda. „Tačiau pasirodė, kad čerpės yra geriausias sprendimas dėl kainos ir kokybės santykio, o ir istoriniai šaltiniai rodo, kad iki 1831 m. arkikatedra buvo dengta būtent molinėmis čerpėmis“, – pasakoja E. Vitulskis.
Atkurtas autentiškas stogo vaizdas
Bendras stogo plotas – beveik 3300 m2 ir jis padengtas net 47 500 vnt. S formos čerpių. Pasak modernias keramines čerpes tiekiančios bendrovės „Eternit Baltic“ direktoriaus Giedriaus Zeniausko, būtent tokios formos čerpės XIX a. dengė katedros stogą, todėl, siekiant atstatyti autentiškumą, jos savo dydžiu, forma, sandarumu buvo tinkamiausias pasirinkimas.
„Atsižvelgdami į keliamus reikalavimus stogo dangai, pasiūlėme maksimaliai lūkesčius atitinkančias keramines čerpes „Melodie“, kurios Europoje naudojamos panašių statinių stogų dengimui. Šių čerpių išskirtinumas – aukšti užkabinimo borteliai, kurie apsaugo statinį nuo kritulių ekstremaliomis eksploatacijos sąlygomis, nesudėtingas montavimas, platus komplektuojamų elementų pasirinkimas. Tai gaminys, garantuojantis architektūrinio neogotikos pamiklo išliekamąją vertę ateities kartoms“, – sakė G. Zeniauskas.
„Eternit Baltic“ Lietuvoje atstovaujama kompanija „Creaton“, kurios gaminamomis čerpėmis ir dengtas šventovės stogas, turi sukaupusi daugiau kaip 125-ių metų gamybos patirtį. Savo gaminiams įmonė suteikia 50-ies metų garantiją.
Stogo atnaujinimo darbai pirmiausia prasidėjo nuo palėpės valymo ir stogo konstrukcijos stiprinimo. Buvo išvalytas tarybiniais laikais kaip šildymo medžiaga čia naudotas perlitas, demontuotas skardinis stogas, sustiprintos medinės konstrukcijos. Kaip teigia vienos iš stogo atnaujinimo darbus atlikusios UAB „Mitnija“ projektų vadovas Nerijus Baranauskas, darbus apsunkino ne tik pastato aukštingumas.
„Arkikatedra yra miesto centre, todėl privažiavimas komplikuotas. Be to, ir pats stogas konstrukciškai yra sudėtingas: jį sudaro vienas dvišlaitis stogas, du vienšlaičiai stogai, į kuriuos dar įsiterpę skirtingo nuolydžio šlaitai“, – pasakoja UAB „Mitnija“ atstovas. Iš viso piko metu prie stogo dengimo darbų plušo 30 statybininkų.
Taps turistų traukos centru
Kauno arkikatedra bazilika yra didžiausia bažnyčia Kaune ir viena iš didžiausių šventovių Lietuvoje. Jos ilgis – 84 metrai, plotis – 34 metrai, aukštis – 28 metrai, o pietvakarių kampe esančio masyvaus renesanso stiliaus bokšto aukštis – net 55 metrai.
Dėl to neatsitiktinai, rekonstravus stogą, jis bus pritaikytas ir turizmo reikmėms. Čia bus sudarytaos galimybės patekti ir turistams, įrengta speciali apžvalgos aikštelė, iš kurios bus galima grožėtis Kauno senamiesčio panorama.
„Antrame etape, jeigu bus skirtas finansavimas, planuojame tvarkyti arkikatedros varpinę ir visą arkikatedros bazilikos vidų – meno kūrinius, langus ir kita“, – teigia E. Vitulskis. Iki šiol vedžioti turistų po bokštą ir parodyti varpų nebuvo galimybės, nes erdvės tam nepritaikytos. Siekiama, kad po remonto norintieji galėtų susipažinti ir su šia erdve.
Arkikatedros bazilikos varpinėje kabo keturi varpai. Svarbiausias ir didžiausias nulietas 1896 m. Rusijoje. Gausiai papuoštas žalvarinis varpas sveria 2464 kg. Mažiausias iš varpų – taip pat 1896 m. Rusijoje nulietas šv. Juozapo varpas, sveriantis 400 kg.
