Statybos produktų sertifikavimo centro duomenų bazėje, pastatų sertifikavimo registre atsirado įrašas apie pirmą A++ sertifikatą, kuris suteiktas Panaros kaime, adresu Parko g. 23 pastatytam namui. Šio pastato naudingas plotas – 749 kvadratiniai metrai.
Kaip nurodoma sertifikate, energijos sąnaudos pastato šildymui – 4 kWh kvadratiniam metrui per metus. Pagal įprastą klasifikavimą, toks namas yra priskiriamas prie beveik energijos nenaudojančių pastatų kategorijos (Nearly zero-energy buildings).
„Šiandien tai – ateities namas, o tarkim, 2021-asiais, tokie namai jau bus įprasti, – sako Remigijus Simanavičius, vykdęs „Pilnų namų bendruomenės“ valgyklos pastato energinio efektyvumo planavimą ir diegimo priežiūrą.
„Pilnų namų bendruomenės“ projektų vadovė Rūta Jakubonienė sako, kad mintis statytis ne šiaip valgyklą, bet energiškai efektyvų pastatą, kuris didžiąją dalį pastatui reikalingos energijos pasiimtų iš gamtos, kilo natūraliai: “Žinoma, pagrindinis motyvas – noras taupyti, norėjome kad pastato išlaikymo kaštai būtų kuo mažesni. Tačiau mums taip pat atrodė patraukli gamtiškoji, žalioji idėja. Bendruomenėje prieš ketverius metu buvo sumontuota elektromobilių pakrovimo stotelė, į kurią užsuka net iš Vokietijos ar Suomijos atvykę keliautojai, mat .
mes vieninteliai šiame krašte turime tokią stotelę. Be to, pasitelkę saulės energiją – naudodami unikalią technologiją – prisidžioviname ir vaistažolių.“
Prieš keletą metų šioje bendruomenėje buvo pastatytas pirmasis pasyvus namas, gavęs Vokietijos Pasyvių namų instituto sertifikatą. Tad ir planuojant naują valgyklos pastatą norėjosi „kažko tokio“.
Pasakodamas apie Varėnos rajono miškuose iškilusį pirmąjį A++, 749 kvadratinių metrų pastatą R. Simanavičius išskyrė keletą dalykų.
Pirma, tai, kad A++ name ne mažiau kaip 50 procentų visos energijos turi būti naudojama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Šiame pastate sumontuotas įdomus inžinerinis sprendinys – saulės elektrinė su geoterminiu šilumos siurbliu. Tai – viena kitą papildančios sistemos, o jų sinergija duoda puikų rezultatą.
Antra, sandarios ir energiškai efektyvios atitvaros – vientisas izoliacinis kevalas. „Pilnų namų bendruomenės“ naujasis pastatas sumūrytas iš blokelių su specialiu izoliacijos užpildu viduje. Mūro sienos apšiltintos mineralinės vados sluoksniu, kruopščiai sandarinant visas jungtis ir sandūras.
„Pilnų namų bendruomenės“ valgyklos pastatą suprojektavusiam Edvardui Minkevičiui
teko suderinti daug skirtingų dalykų ir ypač daug dėmesio skirti vėdinimo sistemos techniniam projektui.
„Vėdinimo sistema šiame name yra išties išskiritnė – virtuvėje surinktas šiltas oras per specialius filtrus patiekiamas į rekuperatorių ir tokiu būdu šiluminė energija panaudojama maksimaliai. Paprastai juk virtuvės gartraukiai nėra jungiami į bendrą rekuperacinės sistemos ortakyną“, – pasakojo architektas.
Pasak E.Minkevičiaus, projektuojant šį energiškai efektyvų pastatą, daug dėmesio buvo skirta šiluminių tiltelių prevencijai ir ypatingai kruopščiam patalpų sandarinimui. „Perdangos ir sienos konstrukcijos jungtyje, izoliaciniame sluoksnyje montuojamų langų ir durų angokraščiuose, stogo ir sienos sandūroje bei kitose panašiose vietose šiluminių tiltelių įtaka yra didžiausia, todėl, rengiant projektą, šioms vietoms ir buvo skirta daugiausia dėmesio.
Taip pat šiame pastate buvo atskirta ir įstiklinta terasa, kuri vizualiai yra kaip ir pastato dalis po tuo pačiu stogu, tačiau ji atskirta nuo vientiso izoliacinio kevalo“,- paaiškino architektas.
O ar sunku realizuoti konstruktorių, projektuotojų ir pastatų energinio naudingumo ekspertų sukurtus sprendinius statybininkams? Statybos vadovas Edvardas Mačiulaitis juokiasi: „Man jau sudėti visi antpečiai – stačiau pasyvų namą, stačiau A+ namą, o dabar ir beveik energijos nenaudojantį namą. Aišku, sudėtingiausia yra užtikrinti pastato sandarumą.
Sandarinimo darbai turi būti labai kruopščiai atliekami, visos procedūros išlaikytos. Reikia labai sąžiningų ir pedantiškų meistrų, kurie apie visus vamzdžius, visus ortakius, elektros lizdus, visas sandūras atsakingai ir patikimai užsandarintų ir viską izoliuotų izoliuotų. Tai labai priklauso nuo komandos“.
Pasak statybos vadovo, statant energiškai efektyvų namą, daugiausia dėmesio reikėtų skirti projektavimui. Projektas turi būti toks detalus ir išsamus, kad būtų aišku ne tik kurioje vietoje stovės praustuvas, bet ir lova ar stalas. Taip išvengiama pakeitimų statybos metu, juk visi pakeitimai, perdarymai statybvietėje kenkia galutiniam rezultatui. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į langų ir sienų sandūras, perdangos-sienos, stogo-sienos ir komunikacijų su atitvaromis jungtis.
„Sąžiningai, atsakingai ir kruopščiai dirbant tikrai nesunku pastatyti beveik energijos nenaudojantį namą“, – tikino E.Mačiulaitis.
Jam pritarė ir pastatų energinio naudingumo ekspertas R. Simanavičius: “Teko sertifikuoti nemažai namų, kuriuose kai kurie rodikliai puikiausiai atitinka A++ keliamus reikalavimus ir trūksta tik labai nedaug. Dabartinėmis priemonėmis, technologijomis, atidžiu projektavimu, reiklia statybos priežiūra ir kokybišku darbu, pastatuose nesunkiai galima pasiekti patį aukščiausią energinio naudingumo rodiklį.“
Dar prieš gerą pusmetį buvo skelbiama, kad Lietuvoje pirmas aukščiausios A++ energinio naudingumo klasės namas yra statomas Pasvalio rajone. Vėliau socialiniame tinkle „Facebook“ atsirado daugiau paskyrų apie Lietuvoje statomus A++ pastatus. Tačiau, kaip sakoma, neperšokęs griovio – nesakyk „op“. Pirmojo Lietuvoje beveik energijos nenaudojančio pastato titulą pelnė reabilitacijos centro valgykla Panaros kaime.
