Viešumas nesukėlė trukdžių
Kiekvienas nekilnojamojo turto portalų lankytojas nuo rugsėjo mėnesio pradžios galėjo apžiūrėti prabangų buvusį verslininko 575 kv. metrų ploto būstą. Neilgai trukus išskirtinis namas patraukė ir potencialius klientus – jį rezervavo gerai žinomo europarlamentaro V.Uspaskicho vaikai, bendrovės „Edvervita“ akcininkai Julija ir Edvardas Uspaskichai.
„Bendraudama su klientais dažnai išgirstu jų svarstymus nepublikuoti savo turto, tai suprantama, juk būsto pardavimas yra gana privatus reikalas. Tačiau paaiškinus, ką pirkėjai gauna ir ko gali netekti, jie dažnai apsisprendžia rinktis viešumą.
Mano manymu, sprendimas pardavimo neviešinti yra tarsi kalbėjimas puse lūpų ir atsisakymas maždaug 40 proc. potencialių klientų“, – kalbėjo už N.Numavičiaus būsto pardavimą atsakinga agentūros „DNB būstas“ brokerė Agnė Navickienė.
Pasak pašnekovės, nekilnojamojo turto portaluose paviešintos nuotraukos ir informacija apie namą, kuriame gyveno žinomas verslininkas, nesukėlė jokios žalos ar trukdžių jį parduoti. Objektas daugiau nei per mėnesį sulaukė dešimties besidominčiųjų pirkėjų.
Brokerė teigė, jog likusi pirkti neplanuojanti, o tik smalsaujanti klientų dalis, taip lengvai į prabangius būstus nepatenka. Paprastai besidomintys pirkėjai pakviečiami į agentūros biurą, jie privalo prisistatyti, o atvykę į būstą – pasirašyti apžiūros aktą.
Suteikia išskirtinumo elementą
Būstas, kuriame gyveno N.Numavičius, nėra vienintelis Laurų kvartale parduodamas objektas, apie kurį skelbiama viešai. Šiuo metu parduodami bent penki prabangūs namai, kurių kainos siekia nuo 948 tūkst. eurų iki 1,88 mln. eurų.
„Nemanau, jog sprendimas formuoti tam tikrą deficitą ar nuomonę, jog tai, kas geriausia, gali būti siūloma tik pašnibždomis ir ypatingiems žmonėms, yra tinkamas. Žinoma, egzistuoja dalis objektų, kurie parduodami neviešai, tačiau dažniausiai dėl tam tikrų natūraliai susiklosčiusių priežasčių.
Pavyzdžiui, jei tik ruošiesi juos fotografuoti ir užsimeni apie objektus panašaus būsto ieškantiems žmonėms. Taip pat tokie išskirtiniai, prabangūs namai siūlomi klientams per rekomendacijas ar klientų vidaus duomenų bazę“, – pasakojo A.Navickienė.
Pasak nekilnojamojo turto agentūros „Remax/Citus“ vadovo Jevgenijaus Funikovo, vis dėlto maždaug pusė išskirtinio turto savininkų savo būstus renkasi pardavinėti neviešai.
Kartais išsirinkę tokį būdą jie objektui nori suteikti papildomo išskirtinumo, o kartais tiesiog nenori, kad apie pardavimą sužinotų jų verslo partneriai ar kiti pažįstami žmonės.
„Neviešas pardavimas apsunkina, tačiau retsykiais ir palengvina brokerio darbą. Jei pirkėjas turi galimybę „iš po stalo“ įsigyti ypatingą daiktą, jis jaučiasi išskirtinis, kartais jis nepageidauja net papildomų nuolaidų.
Vis dėlto yra turtingų žmonių, kurie nesikreipia į brokerius ir būsto ieško patys, tačiau neskelbiamo turto jie paprasčiausiai nepamatys. Kita vertus, tokių žmonių Lietuvoje nėra daug, jie vienas kitą pažįsta ir apie parduodamus būstus gali sužinoti bendraudami savo rate“, – kalbėjo J.Funikovas.
Neskelbiamam būstui – papildomas pristatymas
Nors kartais neviešai parduodami būstai gali pirkėjų sulaukti greičiau, tokiam procesui privaloma pasitelkti gerokai daugiau reklamos priemonių. Tai ne tik kokybiškos nuotraukos, bet ir bepilotėmis skraidyklėmis filmuoti vaizdo įrašai, 3D turai, straipsniai nekilnojamojo turto portaluose.
Pardavėjai stengiasi atkreipti atskirų grupių dėmesį, pavyzdžiui, prabangų būstą parduodantys brokeriai kviečiami į atvirus namus. Taip jie gali geriau susipažinti su rinkos naujiena ir ją reklamuoti potencialiems pirkėjams.
„Prabangų būstą galima parduoti per 3–4 mėnesius, jei pasiūlymas yra konkurencingas ir jo kaina atitinka patį objektą.
Šiais laikais pirkėjai yra labai išprusę, jie turi savo teisininkus, architektus, statybininkus ir turto vertintojus. Jie puikiai atlieka savo namų darbus, tad mums būtina pagrįsti būsto kainą“, – teigė A.Navickienė.