Būstų pirkėjų pageidavimų sąraše – naujas punktas

Pirmasis A energinės klasės daugiabutis buvo pastatytas 2012 metais Vilniuje, Bajorų kalvose. Per tą laiką tokių gyvenamųjų namų gerokai padaugėjo.

Oficialiais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra pastatyti ir sertifikuoti 74 A energetinės klasės būstai (iš jų – 58 individualūs namai arba kotedžai ir 16 daugiabučių) bei 44 A+ energetinės klasės gyvenamieji pastatai (tai yra, 39 individualūs namai arba kotedžai ir 5 daugiabučiai).

Visi A ir A+ energinės klasės daugiabučiai namai stovi didžiuosiuose Lietuvos miestuose: 19 Vilniuje ir po vieną Kaune (A+) bei Klaipėdoje (A). Didžioji dauguma (net apie 84 proc.) visų pastatytų A ir A+ energinės klasės individualių namų arba kotedžų taip pat yra trijuose didžiuosiuose miestuose bei jų rajonuose.

Nesunku pastebėti, jog energiškai efektyvių gyvenamųjų namų pasiūlą didina auganti jų paklausa. „Susidomėjimas A energinės klasės pastatais nuosaikiai auga ir šiuo metu yra didesnis nei buvo prieš keletą metų. Tokį būstą dažniau renkasi tie, kurie perka nekilnojamąjį turtą ne investicijai, tai yra, siekdami gauti grąžą iš nuomos, bet naudojimui savo reikmėms“, – komentavo NT agentūros „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka.

Augančią tokių būstų paklausą pastebi ir NT bendrovės „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa: „Paklausa auga, kadangi didėja tokio būsto pasirinkimo įvairovė tiek skirtinguose mikrorajonuose, tiek ir skirtingos klasės būstuose. Pavyzdžiui, A ir A+ energinės klasės būstų yra nuo ekonominių iki prestižinių. Augimą lemia ir nesiskirianti arba minimaliai besiskirianti tokios energinės klasės būstų kaina, palyginti su žemesnės energinės klasės būstais.

Reikia pažymėti, kad nuo 2016 metų lapkričio 1 dienos visi nauji projektuojami namai turės būti ne žemesnės nei A energinės klasės, tad kelerių metų bėgyje (kuomet dauguma iki 2016 m. lapkričio 1 dienos suprojektuotų žemesnės energinės klasės būstų bus pastatyta ir išparduota) tokie būstai užims vis didesnę dalį pardavimuose“.

Nors dabar vis daugiau pirkėjų pageidauja, kad jų būstai atitiktų A ar A+ energinio naudingumo klasę, vos prieš kelerius metus pirkėjai tokius būstus pirkdavo vangokai.

Architektas Tautvydas Rušinas, Klaipėdos priemiestyje parengęs net du A+ energinio naudingumo klasės sublokuotų kotedžų projektus – vieną Ginduliuose, kitą – Slengiuose, pastebėjo, kad prieš kelerius metus pradėjus plisti pasyvių namų idėjoms, daugelis žmonių į jas žiūrėjo nedrąsiai, o dažnai – ir įtariai.

„Įtarumas ypač padidėdavo, pradėjus skaičiuoti namo statybos sąmatą, nes ji buvo iki trečdalio brangesnė. Kita vertus kai kuriuos pirkėjus viliojo ir ženkliai mažesni namo šildymo kaštai. Vis dėlto tuo metu vyravusi finansinė krizė apribojo ženklesnį energiškai efektyvių namų projektavimo ir statybos augimą. Tiesa, pageidaujančių pasyvių namų buvo. Net ir man pačiam teko praktiškai susidurti su idėjiniais pionieriais – klientais, tada pageidavusiais tokių namų“, – prisiminė architektas.

A ir A+ energinės klasės būstų žmonės neskubėdavo pirkti ir dėl informacijos apie juos trūkumo. „Anksčiau apie tokius būstus buvo žinoma nedaug. „Nauja statyba“ asocijuodavosi su sąvokomis „kokybiška“, „šilta“, „efektyvu“ ir taip toliau. Tačiau dabar kas mėnesį situacija keičiasi gana ženkliai. Kone kiekvienas pirkėjas teiraujasi ir atkreipia dėmesį į energinę klasę.

Žemesnės klasės projektai dar nėra nurašomi, tačiau vis daugėja žmonių, kurie prie lemiančių kriterijų įvardija ir energinę klasę. Kol kas A energinė klasė dar nėra tarp absoliučios daugumos pirkėjų svarbiausiųjų kriterijų, tokių kaip būsto vieta, aukštas, plotas ar galiausiai – kaina. Tačiau laiko klausimas, kada ji pateks į svarbiausių kriterijų trejetuką“, – prognozavo NT bendrovės „Inreal“ komercijos vadovas Julius Belanoška.

Energiškai efektyvių pastatų projektavimu ir jų statybos koordinavimu užsiimančios bendrovės „Statybos projektų sprendimai“ vadovas Darius Baitis sakė, kad dar ir dabar ne visi būstų pirkėjai išmano apie energinio efektyvumo klases ir pirkdami būstus dažniau klausinėja apie tai, kelių centimetrų bus sienų šilumos izoliacija, kokia bus šildymo sistema ir kiek kainuos šildymas. Taip pat žmonėms rūpi būsto plotas, jeigu tai – kotedžas arba namas – koks yra sklypas, ar gera garso izoliacija, ar bus sandėliukas ir panašiai.

Jam antrino ir A. Šapoka: „Anksčiau pirkėjams iš tiesų trūko informacijos apie A energinę klasę: kas tai, kokį komfortą ir gyvenimo kokybę tai suteikia, kaip tai padeda taupyti namo energinius resursus ir turėti mažesnes eksploatacijos išlaidas ir svarbiausia – kiek sumažės šildymo kainos. Maža to, tokių projektų rinkoje ir nebuvo – plėtotojai, matydami vis dar nedrąsią rinką, savo investicijų nešaldė ir tokių projektų tiesiog nestatė“.

Vis dėlto, kaip minėta, A energinės klasės reikalavimas naujiems daugiabučiams bus taikomas jau visai netrukus – nuo lapkričio mėnesio, todėl tokių projektų pasiūla neišvengiamai didės. T. Rušino nuomone, didesnę paklausą lems ir energiškai efektyvių namų naudai besikeičiančios tendencijos.

„Gausėja statybinių medžiagų, inžinerinių sistemų ir sprendimų, atitinkančių energiškai efektyvių namų reikalavimus. Kylant pasiūlai, krenta ir minėtų medžiagų bei sprendinių kaina, todėl visa tai tampa prieinama vis platesniam žmonių ratui. Šalia praktinių poreikių sutaupyti (šildymas ir pan.), auga ir vadinamas „žaliasis“ sąmoningumas – darnesnis požiūris į gamtinius išteklius, visos žemės ekosistemą“, – komentavo architektas.

Energiškai efektyvių būstų, kaip minėta, daugėja visuose trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei jų priemiesčiuose. Štai, tarkime, Klaipėdos priemiestyje, Slengiuose, šiemet iškilo kompaktiškas kotedžų kvartalas, su gerai išvystyta aplinkos infrastruktūra ir nedideliais, bet labai racionaliai suplanuotais aukštos energinės klasės (A+) namais. Gyvenvietė, pavadinta „Slengių slėniu“, atsirado vos už 3 kilometrų nuo Klaipėdos centro. Jos projektą parengė ir statybas koordinuoja bendrovė „Statybos projektų sprendimai“.

Iš pirmo žvilgsnio „Slengių slėnis“ yra be jokių akį traukiančių sprendimų. Kotedžai – neperkrauti detalėmis ir neturi įmantraus dekoro. Tačiau atidžiau pažvelgus galima pastebėti kelis esminius dalykus: racionalų planavimą, tinkamą namų orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu. Kotedžams parinktos ne išskirtinės, bet kokybiškos medžiagos, pabrėžtinai atitinkančios aukšto energinio efektyvumo klasę.

Visuose namuose įrengtas geoterminis šildymas, o patys pastatai yra sandarūs, kokybiškai sudaryti ir sumontuoti, turi vientisą šilumos izoliaciją be šalčio tiltų, geras vidaus inžinerines sistemas ir yra atsparūs išorės poveikiu. Nors ir itin aukštos energinės klasės, tokie kotedžai bus tik nežymiai (apie 3 proc.) brangesni nuo tradiciškai statomų pardavimui skirtų pastatų.

Anot D. Baičio, santykinai nedidelę kotedžų kainą lemia tai, kad bendrovė „Statybų projektų sprendimai“ turi ilgametę tokių statinių projektavimo ir statybų priežiūros patirtį.

„Kadangi mūsų projektuojami pastatai yra nesudėtingų formų, tai leidžia sumažinti sąnaudas. Laikomės principo vykdyti ir prižiūrėti statybas kuo kruopščiau. Todėl dažniausiai net nereikia sudėtingų ir brangių medžiagų. Užtenka tik kokybiškai atlikto darbo. Jeigu šiek tiek padidėja medžiagų sąnaudos, kompensuojame tai paprastesne šildymo sistema“, – komentavo D. Baitis, kurio vadovaujama įmonė įgyvendino įvairios paskirties projektus: nuo individualių gyvenamųjų namų, kotedžų iki visuomeninių projektų, tokių, kaip senelių globos namai.