Šis reikalavimas turėjo
įsigalioti nuo 2016 metų pradžios, tačiau buvo atidėtas, atsižvelgus į
situaciją statybų rinkoje ir rinkos pasirengimą naujovėms.
Šalyje didinti pastatų energinį naudingumą įpareigoja ES teisės aktai.
Pastatų energinio efektyvinimo judėjimas Europoje yra siejamas su
aplinkosauga ir sparčia klimato kaita.
„Kalbant apie pastatų energinį efektyvinimą Europoje, svarbiausias yra
ne ekonominis, bet aplinkosauginis motyvas, – sakė VĮ Statybos produktų
sertifikavimo centras direktorius Robertas Encius. – Su nerimu stebime
sparčią klimato kainą, o mokslininkai jau kalba ir apie lūžio tašką, po
kurio gali nebebūti kelio atgal“.
Siekiant, kad prie griežtesnių energinio naudingumo reikalavimų
Lietuvoje būtų pereinama nuosekliai, etapais, sudarant galimybę rinkos
dalyviams pasirengti permainoms, nacionaliniuose teisės aktuose buvo
nustatytos atitinkamos datos.
Nuo š. m. lapkričio 1 d. naujai statomi
pastatai turės būti ne žemesnės kaip A, o nuo 2018 m. sausio 1 d. – ne
žemesnės kaip A+ energinio naudingumo klasės.
Taip pat, nuo 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldos
institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji, o nuo 2020 m. gruodžio 31
d. visi statomi nauji pastatai šalyje turės būti beveik nevartojantys
energijos.
Energijos beveik nevartojančiu pastatu laikomas toks, kurio
energinis naudingumas yra labai aukštas, o didžiąją dalį reikiamos
energijos, kuri beveik lygi nuliui arba kurios suvartojama labai mažai,
turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija.
Pagal Lietuvoje
galiojančią klasifikaciją toks pastatas atitinka A++ klasę.
Šiuo metu Lietuvoje jau yra sertifikuotas 161 A klasės energinio
naudingumo pastatas, 49 – A+ klasės ir vienas A++ klasės pastatas.
