Į darbo rinką įsiliejusi vadinamoji tūkstantmečio karta, kurios atstovams šiandien yra 23–35 metai, drastiškai pakeitė požiūrį į tai, kaip turi atrodyti šiuolaikinė darbo vieta.
Atskiras kabinetas viršutiniame pastato aukšte su asistente prie durų, masyvus stalas mokyklos sporto salę dydžiu primenančiame kabinete – visa tai, kas dar prieš dešimtmetį buvo sėkmingos karjeros ženklai, tūkstantmečio kartai nebėra siekiamybė.
Kartai, kuri pasirengusi atsisakyti dalies uždarbio tam, kad dirbti būtų smagu, o svarbiausias siekis yra išlaikyti darbo ir gyvenimo balansą, už išorinius įtakingumo požymius kur kas svarbiau saviraiškos galimybė, o atskirą kabinetą ji mieliau iškeičia į gaivaus oro gurkšnį.
Patys kuria savo darbo aplinką
Tarptautinės kompanijos PWC atlikta apklausa atskleidė, kad tūkstantmečio kartai be galo svarbūs asmeniniai poreikiai, o draugiška darbo aplinka yra ta, kurioje apstu naujų technologijų, kuri yra patogi ir kūrybiška, daug dėmesio skiria tvarumui ir aplinkai bei darbuotojo sveikatingumui.
Tūkstantmečio karta sutinka dirbti daug ir efektyviai, tačiau nenori visą dieną sėdėti uždarame kabinete. Ji atkreips dėmesį į tas įmones, kurios gebės pasiūlyti patrauklią, patogią, įkvepiančią ir kūrybiškumą skatinančią aplinką, orientuotą į darbuotojus.
„Patogi infrastruktūra dviratininkams, bendrystę skatinančios erdvės ar galimybė užsiimti sportu verslo centre šiandien įsikuriantiems žmonėms yra svarbiau nei atskiras kabinetas. Juo labiau kad ir dirbti šiandien norima komandomis, o ne po vieną“, – sako Saltoniškių g. 7 naują verslo kvartalą plėtojančios bendrovės „M.M.M. projektai“ direktorė Natalija Monkevičienė.
Pirmasis iš keturių čia planuojamų statyti verslo biurų pastatų bus unikalus Lietuvoje, nes kuriamas su čia dirbsiančiais žmonėmis– „Danske Bank“ Globalių paslaugų centro (GSL) darbuotojais.
Dano Ulriko Raysse ir jo kolegos, Danijoje ir Lietuvoje dirbusio architekto Aleksandro Gvildžio, tandemas, projektavęs Saltoniškių gatvės verslo kvartalą nuo pat pradžių, kaip vaizdžiai sako danų architektas, buvo nusprendęs „taikyti sienas prie žmonių, o ne kišti žmones į lentynėles“, tačiau kūrybinis bendradarbiavimas su „Danske Bank“ darbuotojais dėl to, kaip turi atrodyti pastato interjeras, ko jame reikia, dar labiau išryškino tai, kas svarbu tūkstantmečio kartai.
„Tūkstantmečio kartai, kuri sudaro absoliučią daugumą GSL darbuotojų, labai svarbu išreikšti savo nuomonę ir svarbiausia – būti išgirstiems. Todėl tiek į kasdienį darbą, tiek į tokius projektus kaip naujojo pastato planavimas stengiamės juos įtraukti maksimaliai.
Su specialistų pagalba rengėme išsamią darbuotojų poreikių darbo aplinkai apklausą, stebėjome ir analizavome kasdienį darbo erdvių išnaudojimo efektyvumą, karštose diskusijose pagal prioritetą skirstėme darbo bei laisvalaikio zonų poreikius, šiuo metu balsuojame ir dėl būsimo pastato pavadinimo“, – keletu darbuotojų įtraukimo pavyzdžių dalijasi Rosita Vasilkevičiūtė, „Danske Bank“ Globalių paslaugų centro vadovė.
Štai 5 svarbiausios įžvalgos, kurias pateikia Saltoniškių biuro kvartalo kūrėjai.
Dalijimosi ekonomika veikia ir biuruose
„Uber“ ir „Airbnb“ pakeitė aptarnavimo verslą, „CityBee“ ir „CycloCity“ yra šiandieninio miestiečio kasdienio gyvenimo dalis. Tad nereikia manyti, kad automobiliu ar drabužiais besimainantys žmonės norės dirbti užsidarę tarp keturių sienų.
Tūkstantmečio karta dirba komandomis, jie įpratę dalytis mintimis ir idėjomis, tad planuojant šiuolaikinį verslo pastatą į tai būtina atsižvelgti. Atviruose biuruose sienas tiems, kurie nori padirbėti vieni, verčiau pakeisti knygų lentynomis ar augalų pertvaromis. Ir pamirškite tas aklinas baltas pertvaras, kurias matote filmuose, artimiausioje ateityje jos tik ten ir liks“, – sako architektas Aleksandras Gvildys.
Planuojant vidines pastato erdves architektai pataria verčiau įrengti daugiau konferencijų kambarių, kur būtų galima rengti ir pasitarimus, ir vaizdo konferencijas, ir tiesiog darbą grupėmis.
Kitokie šiuolaikiniame biure turėtų būti ir baldai – tūkstantmečio karta nemėgsta leisti darbo dienos viena poza prie stalo, tad baldai turėtų būti daugiafunkciai, o šalia įprastų kėdžių verčiau padėti ir keletą prisėsti tinkamų jogos kamuolių.
Poilsio erdvės – ir poilsiui, ir darbui
Poilsio erdvių gausa – dar vienas šiuolaikinio verslo centro bruožas. „Tai anaiptol nereiškia, kad jauniems darbuotojams rūpi tik linksmybės, – tiesiog jie dirba kitaip.
Vienu metu atlikti kelis veiksmus yra įprasta šiai kartai. Tad kuriant darbo aplinką svarbu, kad dirbti jie galėtų bet kur ir bet kada: restorane, poilsio kambaryje, pievelėje šalia pastato, ant namo stogo įrengtoje pavėsinėje ar dar kur kitur“, – sako bendrovės „A2SM architektai“ architektas Viačeslavas Malenko, kuriantis „Danske Bank“ biuro interjerą.
Daugelis šių zonų Saltoniškių verslo kvartale buvo numatyta nuo pat pradžių, tačiau kai būsimo „Danske Bank“ Globalių paslaugų centro pastato vidinių erdvių ėmėsi darbuotojai, projekto vykdytojams jas teko papildyti žaidimų kambariu ir vaikų zona.
Darbuotojai nori gyventi sveikai
Sveikas gyvenimo būdas tūkstantmečio kartai itin svarbus. „Ši karta pasiryžusi daug dirbti, tačiau kartu nori išlaikyti ir aukštą gyvenimo kokybę. Matome, kiek žmonių mieste bėgioja rytais ar vakarais, kiek važiuoja į darbą dviračiais, tad planuodami verslo centrą iš karto į tai atsižvelgėme. Tačiau tik bendraudami su mūsų pastate įsikursiančiais darbuotojais iki galo supratome, kiek sveiko gyvenimo galimybės šiandien yra svarbios žmonėms“, – sako N. Monkevičienė.
Saltoniškių verslo kvartalo plėtotojai iš karto buvo numatę, kad kvartale bus nutiesta apie pusę kilometro plačių dviračių takų, pastatuose bus įrengtos dviračių saugyklos, dušai dviratininkams. Kai prie pastato vidaus erdvių planavimo prisidėjo būsimi darbuotojai, išryškėjo poreikis įrengti sporto klubą.
„Buvo nuspręsta įrengti sporto klubą, kuriame bus ne tik treniruoklių salė, bet ir atskira erdvė grupiniams užsiėmimams, taip pat masažo kabinetas“, – pasakoja N. Monkevičienė.
Technologijos žmogui, bet ne žmogus technologijoms
Tūkstantmečio karta yra pirmoji, kuri neprisimena gyvenimo iki interneto. Galingas „WiFi“ ryšys, leidžiantis dirbti ne tik bet kurioje pastato vietoje, bet ir lauke šalia jo, be abejo, šiandien yra privalomas.
Kaip ir modernių vėdinimo ir oro drėkinimo technologijų užtikrinamas šviežias, gaivus ir sveikas oras ar pro didelius langus krintanti natūrali šviesa. Tačiau tūkstantmečio kartai technologijos nėra savitikslės – jos turi padėti žmogui jaustis geriau.
„Pastatuose, pavyzdžiui, suprojektavome atsidarančius langus. Atrodytų, paprasta, tačiau daugelyje verslo pastatų jų nėra, nes taip statyti pigiau. O tyrimai rodo, kad šviežio oro gurkšnis ar tiesiog galimybė pastovėti prie atviro lango ir paganyti akis yra labai svarbi žmogaus psichologinei būsenai, ir jokios technologijos to nepakeis“, – sako architektas Aleksandras Gvildys.
Tvarumas nėra mada
Valgykla, kavos aparatas ir dušai statybų aikštelėje, po teritoriją nutiesti laikini pėsčiųjų takai, pritaikyti ir neįgaliems žmonėms, kasdien valoma šalia esanti gatvė ir sausomis dienomis drėkinama statybų aikštelė – Saltoniškių verslo kvartalo statybvietė skiriasi nuo bet kurios kitos Lietuvoje.
Projekto vykdytojai siekia gauti statinių tvarumą liudijantį „BREEAM New Construction“ sertifikatą, kokio Lietuvoje kol kas neturi nė vienas pastatas.
„Tarptautiniai sertifikatai, kurių siekia verslo pastatų statytojai, nėra tam, kad galėtum pasigirti. Jie užtikrina, kad pastatas atitinka tam tikrus tvarumo reikalavimus. Be to, sertifikatas parodo, kokios vertybės svarbios. Pavyzdžiui, atsisakyti plastikinės taros siekiamas sertifikatas neįpareigoja, todėl džiugu, kad būsimi statinio darbuotojai tausos gamtą ne dėl pažymėjimų“, – sako N. Monkevičienė.
Sprendimą, pasak bendrovės „M.M.M. projektai“ vadovės, taip pat netiesiogiai nulėmė verslo kvartale dirbsiantys žmonės – tai, kaip įmonė, kurioje dirbi, laikosi tvarios plėtros, socialinės atsakomybės reikalavimų, tūkstantmečio kartai, pasak tyrimų, yra vienas svarbių veiksnių renkantis darbdavį. Šie reikalavimai keliami ir biurui, kuriame dirbama.
