Prieš ketvirtį amžiaus iš Panevėžio į Rokiškio kraštą su šeima įsikėlęs V.Januškevičius nemažai butelių aptiko sklype, kurį įsigijo netoli įspūdingo grožio Notigalės ežero. Vyrui kilo idėja panaudoti butelius statyboms. Didžiają dalį jų darbštus vyras surinko vietos apylinkėse, jam padėjo žmona Danutė.
Gerai apie statybas išmanantis 71 metų V.Januškevičius sukūrė mūro sieną iš butelių, juos aptinkavo, oro tarpus užpildė spaliais, viduje taip pat atliko mūro darbus. Iškilo dviejų aukštų namas, kurio kiekviena siena – iš atskiros gėrimų rūšies butelių: šampano, vyno, degtinės. Ręsdamas statinio stogą, šeimininkas panaudojo seno autobuso stogą. Šiuo metu autobuso konstrukcijų plika akimi nematyti – jos yra paslėptos po šiuolaikiškos skardos stogo danga ir kitomis statybinėmis medžiagomis.
Viena vidinė dviaukščio siena padaryta iš skirtingų spalvų butelių ir neaptinkuota – sumanus meistras tokiu būdu ją pavertė originaliu vitražu. Šiame pastate šeimininkas vasarą kartais nakvoja, bet nuolat jame negyvena.
Januškevičių būstas stovi greta, tai – rekonstruotas vieno aukšto XIX amžiaus statybos namas, kurio dalis sienų taip pat įrengtos iš stiklo butelių.
V.Januškevičius „išdaigino“ ir du ūkinius pastatus, kurių sienose butelius supa akmenys ir plytos.
Savininkas mėgsta simboliką: vienoje sienoje iš butelių pastatytas kryžius, kitoje – akmeniniai Gediminaičių stulpai.
Akmeninės sienos puošia visus Januškevičių valdos statinius – šeimininkas pats apdirbo akmenis, rastus Meldeikiškio apylinkėse.
„Daug sveikatos įdėjau. Jėgų nebūtų pakakę, jei valgyčiau mėsą – neimu jos į burną nuo 1979 metų. Vieni vietos gyventojai mane vadina vegeratu, kiti – akmeniniu, nes statybose naudojau akmenis“, – pasakojo buvęs bokso treneris.
V.Januškevičius susirentė ir du šiltnamius, kurių apatinę dalį sudaro plastikiniai alaus buteliai, pripildyti vandens. Šviečiant saulei, jie skleidžia į vidų šilumą.
Darbštaus pensininko idėjos dar neišseko: sklypo pakraštyje jis ketina iš butelių statyti pirtį, jau ir vietą yra parinkęs.
Auksinių rankų savininkas pats išsikasė tvenkinį, su žmona papuošė kiemą dailiais kelmais, senoviniu vežimu, gėlynais.
Išmonės nestokojantis sugeba ne tik meistrauti – savo porekiams gamina puikų žemuogių, pienių, obuolių ir kitokių rūšių vyną.
„Iki mudviejų su Danute auksinių vestuvių liko dveji metai. Jas švęsime čia, stikliniuose namuose. Šventei vyną gaminu jau dabar“, – – šypsojosi V.Januškevičius.
