Ragina pridėti būsto nuotraukas
Nekilnojamojo turto agentūros „Capital Centras“ vadovas Mantas Mikočiūnas pastebi, kad lietuviai dažnai siekia uždirbti ar sutaupyti čia ir dabar, todėl retai pagalvoja apie ilgalaikes pasekmes. Dėl to ir nuomodamiesi ar perleisdami kažkam kitam savo būstą, jie verčiau renkasi keliomis dešimtimis eurų geresnį pasiūlymą šiandien, nors po mėnesio jis gali pradėti kelti galvos skausmą.
„Kartais tenka iš tiesų pasistengti, kol įtikini nuomininką ar būsto savininką, jog išsami sutartis, didesnis užstatas ar buvusių nuomotojų rekomendacijos juos gali apsaugoti nuo ateities nesusipratimų ir netgi nuo neplanuotų išlaidų už pavyzdžiui, baldų sugadinimą ar įsiskolinimą už komunalines paslaugas“, – teigė M.Mikočiūnas.
Savo klientus brokeriai ragina ne tik pasirašyti nuomos sutartis, bet ir būsto priėmimo-perdavimo aktą, pridėti prie jo nuotraukų. Pasak specialisto, nuodugnūs aprašai ir kokybiškos nuotraukos reikalingi ne todėl, kad kažkuri sandorio pusė nepasitikėtų kita, o todėl, kad ilgai gyvendami vienoje vietoje žmonės natūraliai užsimiršta – kybojo paveikslas ant sienos ar ne, grindys buvo įbrėžtos, ar tik natūraliai išmindžiotos.
„Tokie paprasti ir daug išlaidų nereikalaujantys sprendimai labai padeda išvengti konfliktų sutarčiai pasibaigus. Tačiau kartais žmonės į būsto fotografavimą žiūri įtariai, ką jau bekalbėti apie rekomendacijas, be kurių užsienyje, pavyzdžiui, vakarų šalyse neišsinuomosi net paprasčiausio kambarėlio“, – kalbėjo M.Mikočiūnas.
Vengia prašyti rekomendacijų
Specialistas paprastai pastebi ir įdomias žmonių reakcijas, kuomet kalba pasisuka apie rekomendacijas. Dažniausiai apie tokį prašymą išgirdę sutrinka būsimi nuomininkai, kai kurie netgi blefuoja sakydami, jog būsto nuomai ieško pirmą kartą gyvenime. M.Mikočiūnas įsitikinęs, jog kliento nenoras pasirūpinti rekomendacijomis žmonių, iš kurių anksčiau nuomojosi būstą – savotiškas lakmuso popierėlis.
„Žinoma, kartais žmonės rekomendacijų vengia, nes jiems tai nauja patirtis. Tačiau dažniausiai tokiu atveju galima įtarti ir tam tikrą būsimo nuomininko nepatikimumą – pradedant netvarka namuose ar nesutarimais su kaimynais, baigiant laiku nesumokamu nuomos mokesčiu.
Todėl dirbdami su būsto savininkais kartais jiems siūlome pasirinkti netgi mažiau galintį mokėti nuomininką, tačiau tokį, kuris saugos būstą, turės stabilų darbą – nuoma bus mokama laiku, žmogui išsikrausčius nereikės daryti remonto, tad ilguoju laikotarpiu savininkui toks sandoris bus naudingesnis – finansiškai ir psichologiškai“, – pastebėjo M.Mikočiūnas.
Rekomendacijų pateikimą įprastu prašymu dažniausiai laiko svetur pagyvenę ir į Lietuvą sugrįžę žmonės arba būsto čia ieškantys užsieniečiai. Tiesa, būsto savininkai savo buvusiems nuomininkams beveik visada parašo rekomendacijas, nors nuomininkai ne visada išdrįsta jų paprašyti. Rekomendacijos nuo nesusipratimų gali apsaugoti ir būstą savarankiškai, o ne per tarpininkus ar su brokerių pagalba nuomojantiems šeimininkams.
„Teko girdėti ne vieną istoriją, kuomet būsto šeimininkai pasakoja, jog iš pažiūros nuomininkai atrodė tvarkingi, sukalbami, tačiau vos perdavus jiems būsto raktus prasidėjo konfliktai. Neturint specialių žinių, teisingai nuspręsti apie žmogų vos iš kelių susitikimų – labai sudėtinga.
Todėl ir patariame imtis visų atsargumo priemonių – sutarčių, rekomendacijų, pokalbio su buvusiais šeimininkais. Arba palikti visus reikalus tvarkyti profesionalams. Tiesa, ir juos reikėtų atsirinkti, nes be dokumentų veikiantys vadinami juodieji brokeriai dažniausiai suinteresuoti tik paimti tarpininkavimo mokestį ir palikti tolimesnius įvykius savieigai“, – paaiškino M.Mikočiūnas.
Kaip apsisaugoti nuo „juodųjų brokerių“?
Specialistas patarė, kaip atskirti profesionalius brokerius nuo tų, kurie tik ieško trumpalaikio uždarbio ir dažniausiai naudojasi kitų žmonių nuomos skelbimais, patalpintais internete.
„Dažnai nuomininkai klausia, kodėl turėtų mokėti tarpininkavimo ar kitaip dar vadinamą agentūros mokestį? Neturėtų. Tačiau didžiausia bėda ta, kad žmonės jį vis dėlto moka. Iki šiol nesuprantu, kodėl. Jeigu vis dėlto, iš jūsų prašoma tokio mokesčio, paprašykite, kad brokeris parodytų savo individualios veiklos pažymą, sertifikatą, liudijantį, jog jis yra licencijuotas NT brokeris ir sąskaitos už suteiktas paslaugas. Greičiausiai noras prašyti pinigų dings“, – užtikrino M.Mikočiūnas.
Tuo tarpu NT savininkams reikėtų atkreipti dėmesį į savo paslaugas siūlančius brokerius, kurie neprašo atlygio už surastą klientą.
„Be atlygio su NT šeimininkais dirbantis brokeris, tikėtina, nėra suinteresuotas jūsų gerove, jam nerūpi, ar patirsite nuostolių, kokį nuomininką gausite, kada jis nutrauks sutartį ir vėl teks ieškoti naujo. Džiaugsmas dėl sutaupytų pinigų trunka trumpiau nei nusivylimas dėl esamų rūpesčių.
Lietuvos nekilnojamo turto agentūrų asociacijos tikslas – kelti bendrą brokerių lygį Lietuvoje, pažaboti neskaidrų darbą šioje srityje. Kiekvienas galime prisidėti prie to pranešdami asociacijai apie nesąžiningos veiklos atvejus“, – pabrėžė M.Mikočiūnas.
Specialistas pasidžiaugė kad nors ir lėtai, tačiau NT rinkoje daugėja sąmoningumo ir būstus nuomojantys žmonės į tai žiūri kaip į ilgalaikius projektus. Kadangi auga skaičius nuomininkų, kurie nori geriau įrengtų būstų, užsieniečiai pageidauja rasti ir patalynę ar virtuvės įrankius, šeimininkai nevengia pirma investuoti į gyvenamojo ploto kokybę, o tik paskui skaičiuoti pelną.
