Tačiau didieji stebuklai atsiveria sodybos, kurioje gyvena
tautodailininkas Raimundas Blažaitis su šeima, kieme.
„Šį namą 1934-aisiais pastatė mano senelis. Ūkinis pastatas, kuriame
anuomet buvo tvartas, o dabar mano dirbtuvės, irgi senelio rankų darbas.
Jis pats pasigamino didelių plytų, mūras puikiai laikosi iki šiol“, –
pasakojo penktą dešimtį skaičiuojantis Raimundas.
Jis su didele pagarba saugo senelio atminimą. Kai gyvenamajame name buvo
keičiami langai, vienas senelio – nagingo staliaus – darytas lango
rėmas buvo pakabintas ant dirbtuvės sienos kaip savotiška dekoracija.
Sodybos aplinka išduoda didžiausius Raimundo pomėgius. Tautodailininkas
ne tik iš medžio drožia rūpintojėlius, koplytstulpius, bet negali
abejingai praeiti pro įdomesnį akmenį.
Pastarųjų alvitiškis yra atsivežęs iš įvairių pasaulio kraštų. Didesni
akmenys buvo panaudoti įvairioms skulptūroms, kurios puošia sodybos
aplinką.
Senienomis Raimundas domisi ne todėl, kad tai madinga. Alvitiškiui tai
– sielos poreikis.
Šimtametė klėtelė, atsigabenta iš Dzūkijos, prieš daugelį metų tapo
pirmąja tautodailininko dirbtuve.
Jos lauko sienos nukabinėtos įvairiomis smulkiomis Raimundo drožtomis
skulptūrėlėmis. Vienos jau papilkėjo nuo lietaus ir sniego, kitos –
šviečia šviežiu gelsvumu.
Puošniame būste įsikūręs net Blažaičių šeimos šuo. Landa prie pastato
kampo aplipdyta akmenimis, sienos nukabinėtos drožiniais ir įdomiais
radiniais, lovelyje žydi gėlės.
Tautodailininkas ūkinio pastato durų puošybai panaudojo net senus
metalinius indus ir keptuves.
Ne kiekviena šeimininkė gali pasigirti originalia skalbinių džiovykla,
kokią Raimundas įrengė sutuoktinei Angelei. Fantazijos nestokojantis
vyras virves ištempė tarp dviejų medžio skulptūrų.
Spalvingos gyvenamojo namo lauko durys, papuoštos ryškiaspalviu
ornamentu, liudija, jog sodyboje gyvena žaismingų idėjų su kaupu
turintys žmonės.
Tai patvirtina ir šalia namo atsiradusi valiūkiška instaliacija, –
daugybė batų, kabančių ant medžio šakų.
Dėmesį traukia didžiuliai stilizuoti vartai, pro kuriuos iš Blažaičių
kiemo galima patekti į kaimyno sodybą.
„Toje vietoje, kur dabar kaimyno sodyba, kolūkių laikais buvo mano
senelio sodas. Anuomet buvo negalima turėti daug žemės, sodas iš
senelio buvo atimtas.
Sodui atminti pastačiau vartus. Be to, ir kaimynas geras“, – šypsojosi
Raimundas.
Blažaičių sodyba puoselėjama, ko gero, laisvės ir natūralumo dvasia.
Gal būt todėl, joje gera būti ir prašalaičiams, nes kiekviename kampe –
gausu įdomybių, meniškas chaosas turi prasmę.
Skeptiškai vertinti šią aplinką gali, matyt, tie, kuriems patinka tik
rafinuotas grožis iš katalogų.
Ne tik Lietuvoje, bet ir ne vienoje užsienio valstybėje žinomas
tautodailininkas, į Lietuvos rekordų knygą šiemet patekęs kaip mažiausio
rūpintojėlio (1 cm ir 2 mm dydžio) autorius, unikalų grožį įžvelgia net ir
iš laužo ištrauktoje apdegusioje šakoje.
Kai Raimundas nuo jos nušveitė degėsius, išryškėjo skrendančio
ilgakaklio paukščio figūra.
Raimundo drožiniai kasmet pasklinda į įvairias pasaulio šalis,
tautodailininko darbais didžiuojasi ir Alvito gyventojai.
Raimundo skulptūros stovi Alvito prieigose, puošia bažnyčią.
˙
