Ekologiškas, ekonomiškas ir aplinkai nekenkiantis statinys – taip pagrindinės deklaruojamos pasyviųjų namų savybės. Tačiau mitų apie juos sklando kur kas daugiau – kad tokio namo statybos kainuoja labai brangiai, kad nė vienas langas neatsidaro, kad kuo mažesnis tokio namo plotas – tuo geriau ir kad toks namas niekada neatsiperka.
Tad kodėl vos trisdešimt peržengę bendraamžiai nutarė sau suktis pasyvų lizdą? Juolab, gana prieštaringai vertinamame Naujosios Vilnios rajone?
Ar „patemps“ finansiškai?
„Pirmiausia, todėl, kad nenorėjau dirbti kūriku“, – pusiau rimtai, pusiau juokais sako šių namų šeimininkas. Tėvų name dešimt metų jis rūpinosi, kad kieto kuro katile nestigtų malkų, o tai reiškia, kad šaltuoju metų laiku mažiausiai dukart per dieną pildydavo katilo angą. Todėl kai šalia tėvų būsto įsigijo sau žemės sklypą, tiksliai žinojo, kad statys namą, kurio šildymu nereikės rūpintis.
„Bet žinoma, ne tai svarbiausia, – tęsė iš Rietavo į Vilnių prieš dešimtmetį su tėvais gyventi atvykęs telekomunikacijų vadybininkas. – Kai ėmiau atidžiau domėtis namų statybomis, supratau, kad nėra nė vienos statybų sistemos, kurioje viskas iki smulkiausių detalių būtų suplanuota dar „popieriuje“. Tad apsisprendėme nesunkiai – bandysime pasyvų.“
O tada Darių apniko abejonės – ar tikrai „patemps“ finansiškai, ar pavyks pasistatyti. Vis dėlto po pirmojo susitikimo su architektu Rimvydu Adomaičiu jis nurimo.
„Ar gali namas kainuoti per brangiai, jei šeimininkas projekto rengimo metu pats pasirenka statybines medžiagas ir įrengimus, lygindamas jų kainas ir savybes, nusprendžia, reikia jų ar ne. Paprastai, kai būna visiškai parengtas tokių namų projektas, ne tik namo statybos, bet ir jo šildymo bei karšto vandens ruošimo kainos tampa aiškios“, – tuomet jį drąsino R.Adomaitis.
Darius su Rasa juo patikėjo ir viskas prasidėjo. Sutuoktiniai tiek įsijautė į projektavimo darbų procesą, kad kartais jiems atrodydavo, tarsi jau gyventų „tame name brėžiniuose“, o per kiekvieną susitikimą su architektu pateikdavo jam mažiausiai po trisdešimt klausimų – rūpėjo išsiaiškinti viską.
Todėl dabar, jau vedžiodamas po savo valdas, D.Lukočius sako, kad pasyvus namas – tai, visų pirma, labai detalus projektas, leidžiantis numatyti visas smulkmenas.
Štai jų name yra suplanuoti du kambariai vienerių ir trejų dukrytėms. Bet dabar mažylės miega tėvų kambaryje, o tai reiškia, kad ventiliacija dirbtų ne taip, kaip numatyta. Tad teko ją pareguliuoti – kad miegamajame nebūtų viršijama CO2 koncentracija.
Namas buvo pritaikytas šiandienos šeimos poreikiams: sureguliuotas vedinimas, nustatytas jo srauto kiekis – kuo mažiau oro paduodama, tuo mažiau drėgmės ištraukiama.
Bet čia negalima langų darinėti?
„Baikit juokus, – nuramina architektas. – Galima. Pasyviuose namuose kiekviename kambaryje montuojamas nors vienas varstomas langas. Tačiau įsikėlus į pasyvų namą poreikis darinėti langus dingsta, mat ten visuomet grynas oras ir komfortiška temperatūra.“
Statybininkai raukėsi
Entuziastingai į bene metus vykusius projektavimo darbus įsitraukę sutuoktiniai kitaip kalba apie pusantrų metų užsitęsusias namo statybas.
„Sunkiausia buvo įtikinti statybininkus viską daryti taip, kaip reikia, o ne taip, kaip jie visą gyvenimą darė“, – prisipažino statybų inžineriją neblogai išmanantis Darius.
„Jei taip reaguosi į visas smulkmenas, nesulauksi statybų pabaigos. Tie, kas pribraižė tų nesąmonių, turbūt nėra buvę statybų aikštelėje“, – taip į 34 metų vyro pastabas atšaudavo jam į tėvus tinkantys statybininkai.
Išties kone pusę savo gyvenimo praleidę statybvietėje jie neabejoja viską žinantys geriausiai. Tad Dariui teko nelengva užduotis – pramerkti jiems akis, pasakyti, kad greičiausiai tą gyvenimo dalį jie dirbo neteisingai.
„Dažnai tenka konsultuoti namų savininkus ir statybininkus jau prasidėjus statyboms. Pamačius klaidas dalį jų pavyksta ištaisyti, kitas jau nebe, todėl sprendimus geriau priimti projekto metu nei tada, kai kranas jau kieme stovi“, – pataria R.Adomaitis, šiuo metu projektuojantis 6 individualius pasyvius namus ir 14 tokių pat namų kvartalą Vilniuje.
Būtent dėl šios priežasties – kad dauguma namų statomi bet kaip, iki galo neparengus visų projekto dalių, kartais pradžioje net tiksliai nežinant medžiagų, inžinerinių sistemų, neturint visos namo sąmatos, o prasidėjus statyboms daroma milijonas pakeitimų – architektas šimtu procentų garantuoja, kad pasyvų namą pasistatyti kainuoja pigiau nei įprastą.
„Pasyviame name bene svarbiausias dalykas yra balansas – energinis ir ekonominis. Projektavimo ir statybos metu tenka sunkiai dirbti, o tai kainuoja ir laiką, ir pinigų. Įvertiname daug dalykų, kurių nėra kitų namų projektuose, pavyzdžiui, namo sandarumą, šiluminių tiltelių prevenciją.
Tačiau skrupulingai projektuodami namą parenkame ir tarpusavyje suderiname tiek konstrukcinius, tiek ir inžinerinius sprendinius, taip išvengiame brangiai kainuojančių klaidų. Statybos darbai taip pat vykdomi kruopščiau, atliekami namo sandarumo matavimai, vykdoma techninė priežiūra, o tai irgi kainuoja, bet ar taip neturėtų būti statomas kiekvienas namas?“ – garsiai svarstė R.Adomaitis.
Metų išlaidos – 320 eurų
Statybos veik pigesnės nei įprasto namo, gyvenimo kokybė jame geresnė ir dar eksploatavimo išlaidos mažesnės keliasdešimt kartų – tad kodėl Lietuvoje iki šiol stovi tik vienas pasyvus vienbutis?
„Pasyvus namas pirmiausia turi atsirasti galvoje, o kol kas žmonės per mažai žino apie tokius namus, dar labai nedaug yra sėkmingų pavyzdžių ir laimingų namų šeimininkų, dar labai sunku rasti patikimą, patikrintą informaciją, kaip turi būti kuriamas toks namas“, – įsitikinęs visa galva į pasyvių namų projektavimą pasinėręs architektas. Todėl jis nusprendė savo tinklaraštyje taupusnamai.lt papasakoti, kaip jie kūrė, projektavo ir statė Lukočių namą ir jaunai šeimai sekasi jame gyventi.
Lukočių namas yra A+ energinio naudingumo klasės – 38-tas tokios klasės namas Lietuvoje.
Jei lygiai toks namas būtų statomas A klasės, pigiau kainuotų projektas, nebūtų Pasyvaus namo instituto projekto tikrinimo ir sertifikavimo išlaidų, 10 proc. pigiau atsieitų langai, pigesnės sandarinimo plėvelės, 30 proc. mažiau apšiltinimo medžiagų, nebūtų naudojamos šiluminių tiltelių prevencinės konstrukcijos, – tokio namo statyba kainuotų 8 proc. mažiau.
Praėjusį mėnesį šeimininkas kartu su architektu suskaičiavo, kiek per metus atsiėjo 165 kvadratinių metrų ploto namo šildymas ir karšto vandens paruošimas – 320 eurų.
