Priežasčių neįvardijo
Po žinių apie šalies vadovės planus statyti būstą Pašilių kaime paaiškėjo, kad prezidentės sklypas patenka į galimai naudingųjų iškasenų teritoriją. Tai Geologijos tarnyba nustatė dar prieš dešimtmetį, tačiau nepaisant to, kad perspektyviuose naudingų iškasenų telkiniuose statybos draudžiamos, tais pačiais metais čia buvo suformuoti namų valdos sklypai.
„Prezidentės sklypas patenka į parengtinai išžvalgytų išteklių plotą, vadinasi, tai perspektyvi naudingųjų iškasenų teritorija. Tokioje teritorijoje negali būti išduotas leidimas naudoti sklypą pagal paskirtį, čia reikalinga papildoma specialistų žvalgyba. Tačiau ir tokioje teritorijoje gyvenamųjų namų statyba pagal Vyriausybės nutarimą yra draudžiama“, – portalui lrytas.lt pasakojo Geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas Vytautas Januška.
Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė nenurodė pardavimo priežasties, tačiau pabrėžė, kad jokių teisinių apribojimų statyboms „Pašilių parko“ kvartalo sklypams nėra, o D.Grybauskaitė sau kelia ne vien teisinius reikalavimus.
Bendruomenė – sumišusi
Žvyro kasimui šioje teritorijoje iki šiol priešinosi tik Pašilių bendruomenė. Sužinoję, kad jų gyvenamųjų namų pašonėje bendrovei „Mabilta“ yra išduotas leidimas eksploatuoti išžvalgytą telkinį, 2006 metais Pašilių žmonės ėmė tam aktyviai priešintis. Nepaisant to, 2015 metais leidimą eksploatuoti telkinį Pašiliuose Geologijos tarnyba išdavė dar vienai bendrovei „Eurovia Lietuva“. Šis leidimas galioja iki pat 2040 metų gegužės.
Pašilių kaime gyvenantis architektas Tomas Lapė teigė, jog vietos bendruomenė šią savaitę raštiškai kreipėsi į Geologijos tarnybą, Vilniaus rajono savivaldybę ir Riešės seniūniją. „Tikimės konkretaus paaiškinimo, ar šioje vietoje bus kasamas karjeras ar ne. Norime išaiškinti, ar tai kas yra minima žiniasklaidoje yra teisinga informacija ar gandai“, – kalbėjo T.Lapė.
Turtą buvo galima grąžinti
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, prezidentės sklypo pardavimo sandoris privačiam asmeniui buvo įrengistruotas gegužės 26 dieną. Tačiau jei būtų patvirtinta, jog ir visų projekto „Pašilių parkas“ sklypai patenka į naudingųjų iškasenų plotą, ar jų pirkėjai galėtų šį turtą grąžinti? Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX advokato Kęstučio Žičkaus teigimu, tokia teorinė galimybė egzistuoja.
„Žemės sklypo pirkėjas galėtų ginčyti pirkimo-pardavimo sutartį. Civilinio kodekso 1.90 straipsnyje numatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu.
Suklydimas laikomas esminiu, tiek jeigu klydo abi šalys, tiek jei vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti. Taigi preliminariai vertinant situaciją, pirkėjas galėtų prašyti teismo pripažinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia kaip sudarytą iš esmės suklydus, kadangi, ko gero, jei jis būtų žinojęs apie žemės sklypui taikytinas specialiąsias naudojimo sąlygas – draudimą statyti gyvenamąjį namą (jeigu pardavėjas tą būtų atskleidęs arba jeigu ši sąlyga būtų buvusi įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą), tai sutartis nebūtų sudaryta“, – kalbėjo K.Žičkus.
Anot advokato, galima suprasti, kad D.Grybauskaitė ar kiti jos kaimynystėje turtą įsigiję pirkėjai turėjo tikslą čia statytis gyvenamuosius namus, ši aplinkybė laikytina jai esmine, o būtent dėl to ir buvo suklysta. Pripažinus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, pardavėjas turėtų grąžinti pirkėjui už žemės sklypą sumokėtą pinigų sumą, o pastarasis privalėtų grąžinti pardavėjui įsigytą sklypą.
