Novatoriškose vizijose – šiuolaikiškas kelių aukštų pastatas, kuriame vietos užtektų ne vien prekyvietėms, bet ir vietos bendruomenės namams ar net daugiafunkciam centrui.
Tokią beveik šimtmetį gyvuojančios Aleksoto turgavietės ateitį savo architektūros magistro studijų baigiamajame darbe įsivaizduoja Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto studentė Jautra Bernotaitė.
Pokyčiams pritartų Aleksoto gyventojai, miesto valdžia ir didžioji dalis prekeivių, tačiau kaunietės darbas turbūt bus padėtas į gilų stalčių.
Padėtų stiprinti bendruomenę
Architektė J.Bernotaitė ypatingą dėmesį skyrė vietos bendruomenėms kurti ir jų poreikiams. Pasak projekto autorės, tai tampa vis aktualesnės diskusijos lauku, Kaune pastebimas aktyvėjantis gyventojų dalyvavimas įvairiose bendrose veiklose ir didėjantis poreikis turėti tam skirtą erdvę.
„Miestai šimtmečiais formavosi aplink pagrindines turgaviečių aikštes, kuriose virdavo visuomeninio gyvenimo katilas, todėl bendruomenei suburti pasirinktas Aleksoto turgus kaip jau susiformavusi socialinės traukos vieta“, – komentavo architektė J.Bernotaitė.
Pasak kaunietės, ši vieta tapo pirmine vietos gyventojų bendruomeniškumo ugdymo forma, jungiančia kasdieninę žmonių veiklą ir kultūrą.
Regėjo pavyzdžių užsienyje
Architektė suprojektavo naują turgaus darinį, pasibaigiantį Aleksoto bendruomenės namų kompleksu. Anot jos, dabar itin sėkminga praktika šalia turgaus įrengti papildomą funkciją atliekantį objektą, pavyzdžiui, biblioteką.
„Įrengiant požeminę automobilių stovėjimo aikštelę po turgumi ir bendruomenės centru išsprendžiamas automobilių statymo klausimas“, – vienos opiausių Aleksoto turgaus ydų sprendimą pateikė J.Bernotaitė.
Turgaus erdvė būtų aiškiai padalijama į skirtingas prekybos – maisto, technikos, sendaikčių ir laisvos prekybos – zonas. Ant stogo projektuota Aleksoto bendruomenės aikštė ir rekreacinė zona – parkas su žaidimų aikštelėmis, poilsiui skirtomis vietomis.
Idėjos autorė tyrinėjo užsienio šalių pavyzdžius, kaip gali atrodyti ir funkcionuoti šiuolaikiniai turgūs, kur prekyba susipina su gyvenamąja ar kultūrine funkcija. Tai galėtų būti Fort Pienko bei Santa Caterinos turgavietės Barselonoje, „Barcelo“ turgus Madride ir MVRDV architektų suprojektuotas Roterdamo turgus Nyderlanduose.
Žino didžiausią skaudulį
„Galima prikurti daugybę gražių planų, tačiau tai yra privatus objektas ir sprendimus dėl pokyčių gali priimti tik savininkai“, – kalbėjo Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė. Ji labai norėtų, kad šis prekybos taškas pagražėtų, nes kai kurios kitos Kauno turgavietės atrodo gerokai šiuolaikiškiau.
Pasak seniūnės, bendruomenės namams jau numatyta kita erdvė Europos prospekte, šiuo metu rūpinamasi projekto finansavimo reikalais.
„Labai menka tikimybė, kad privačios lėšos būtų skiriamos visuomeninės paskirties pastatams“, – kalbėjo L.Navickienė.
Didžiausia Aleksoto turgavietės problema išlieka ta pati – vietos stygius automobiliams savaitgaliais. Vairuotojai juos bando įgrūsti į kiekvieną laisvą tarpą nepaisydami net kelio ženklų, todėl dažnai tenka prašyti policijos pareigūnų pagalbos. Itin vargsta norėdami išvažiuoti iš namų Lakūnų plento, Antanavos gatvės gyventojai.
L.Navickienė net tarėsi dėl galimybės automobilių stovėjimo aikštelę įrengti S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome.
Savininkas permainų nežada
„Kauniečiai Aleksotą tapatina būtent su turgumi, tačiau jo būklė daugelio žmonių netenkina. Reikėtų gerai pagalvoti, ką padaryti, kad tiek prekeiviams, tiek ir pirkėjams ten būtų malonu apsilankyti“, – svarstė architektas, Kauno miesto tarybos narys, profesorius Jonas Audėjaitis.
Jo nuomone, turėtų prasidėti diskusija tarp turgavietės šeimininkų, Aleksoto bendruomenės ir Kauno savivaldybės. Radus bendrą sprendimą būtų galima inicijuoti projekto parengimą ir galiausiai tą vietą sutvarkyti.
Bendrovės Aleksoto turgavietės vadovas Eugenijus Gidra pranešė kol kas rimtų permainų neplanuojantis.
„Artimiausiais metais Aleksoto turguje reikšmingų pokyčių neketiname imtis, tačiau galbūt kai kuriomis idėjomis pasinaudosime“, – apie parengto projekto galimą pritaikymą kalbėjo E.Gidra.
Pasiūla: nuo kailių iki automobilių
Sovietmečiu pakaunėje veikė gausybė brangiakailių žvėrelių fermų, o Aleksoto turguje antradieniais nuo ankstyvo ryto rinkdavosi kailių pirkėjai ir pardavėjai.
Geriausiais laikais susirinkdavo keli šimtai pardavėjų, kurie kailius siūlydavo turguje sustatytose palapinėse, automobilių bagažinėse.
Didžiąją jų dalį nupirkdavo pirkėjai iš Rusijos ir Ukrainos, tačiau turguje artėjant rudeniui dažnai apsilankydavo žvalgai iš svarbiausių Europos kailių aukcionų.
Pagal situaciją Aleksoto turguje jie spręsdavo apie būsimas kailių kainas aukcionuose ir galimus pokyčius rinkoje.
Daugiau kaip prieš du dešimtmečius Aleksoto turgaus prieigose savaitgaliais rinkdavosi naudotų automobilių pardavėjai.
Dėl parduodamų transporto priemonių gausos susidarydavo milžiniškos spūstys, todėl buvo nuspręsta automobilių turgų iškeldinti į Taikos prospektą.
