Kalboms apie karjerą – jau 13 metų
Kalbos apie naudingąsias iškasenas Pašiliuose prasidėjo dar 2003 metais, apie tai Geologijos tarnyba informavo Vilniaus apskrities viršininko administraciją, kuri privalėjo taikyti specialiąsias sąlygas visam parengtinai išžvalgytam plotui.
Po trejų metų daugiau nei septynių hektarų teritorija Pašiliuose buvo įrašyta į Žemės gelmių registrą, o apie tai dar kartą informuota Vilniaus apskrities viršininko administracija. Tais pačiais metais žvyro kasybos leidimas išduotas bendrovei „Mabilta“, jis galioja iki pat 2021-ųjų. Kitoje Pašilių kaimo teritorijoje išduotas dar vienas leidimas žvyro kasybai, juo bendrovė „Eurovia Lietuva“ gali naudotis iki 2040-ųjų.
„Prezidentės sklypas patenka į parengtinai išžvalgytų išteklių plotą, vadinasi, tai perspektyvi naudingųjų iškasenų teritorija. Tokioje teritorijoje negali būti išduotas leidimas naudoti sklypą pagal paskirtį, čia reikalinga papildoma specialistų žvalgyba.
Tačiau ir tokioje teritorijoje gyvenamųjų namų statyba pagal Vyriausybės nutarimą yra draudžiama“, – kalbėjo Geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas Vytautas Januška.
Savivaldybė apie iškasenas nežinojo?
Nors informacija apie naudingųjų iškasenų plotus Vilniaus apskrities valdžiai buvo perduota daugiau nei prieš dešimtmetį, dabartinė Vilniaus rajono valdžia tvirtina apie tai informacijos neturinti.
„Peržiūrėjus archyve esančią sklypo Pašilių kaime detaliojo plano medžiagą, Geologijos tarnybos rašto dėl galimų naudingųjų iškasenų toje teritorijoje nėra. Detalusis planas 2004 metais buvo derinamas teisės aktų nustatyta tvarka kartu su Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu“, – teigiama Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vyriausiosios specialistės Jolantos Gulbinovič atsiųstame laiške.
Sąlygų ar siūlymų, susijusių su planuojamu karjeru, taip pat nebuvo ir 2006 metų kovą parengtame teritorijų planavimo dokumente. Tokiu būdu ši informacija apie teritoriją neatsispindėjo ir nekilnojamojo turto registre.
Remiantis 2006 metais galiojusiu ir šiuo metu tebegaliojančiu Žemės įstatymu, specialiosios žemės naudojimo sąlygos į nekilnojamojo turto registrą bei kadastrą įrašomos pagal teritorijų planavimo dokumentus, kuriais turėjo pasirūpinti tuometė Vilniaus apskrities viršininko administracija. Prieš šešerius metus apskričių viršininko administracijos buvo panaikintos, o jų funkcijos perduotos skirtingoms valstybinėms institucijoms.
Dėl šios priežasties, rajono valdžia bei Registrų centras nurodė, kad specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į kadastrą organizuoja žemėtvarkos skyrius – Nacionalinė žemės tarnyba. O šios įstaigos atstovai pažymėjo, kad NŽT tvarko tik dalį žemėtvarkos planavimo dokumentų, tuo papildomai rūpinasi ir savivaldybės.
Mindė teismų slenksčius
Nors informacijos apie naudingąsias iškasenas miesto valdžia archyvuose nerado, tačiau vis dėlto ji apie bendrovės „Mabilta“ planus kasti didžiulį karjerą Pašiliuose žinojo. Savivaldybės ir verslininkų atstovai 2007-2008 m. mindė teismų slenksčius, kol galiausiai po metų buvo nuspręsta šį karjero projektą vykdyti su keliomis išimtimis.
Vilniaus rajono savivaldybė verslininkus įpareigojo esamo miško juosta 50 metrų atskirti septynis parengtinai išžvalgytų plotų teritorijoje esančius sklypus. Tarp šių sklypų patenka ir dabartinė Dalios Grybauskaitės nuosavybė. Tačiau dokumente taip ir neužsimenama apie gyvenamųjų namų statybą šioje vietoje.
Sklypą šalies vadovei pardavusios bendrovės „Forteka“ advokato Deivio Valiulio teigimu, statyba čia turi būti leidžiama, mat nekilnojamojo turto registre nebuvo jokios informacijos apie specialiuosius žemės sklypo apribojimus.
„Jei šioje teritorijoje būtų buvę teisinių kliūčių, apie tai mus būtų informavusios valstybinės institucijos. Tačiau jei ši informacija būtų pateikiama dabar, specialiosios sąlygos, remiantis teisėtų lūkesčių principu, negalėtų būti taikomos atgaline data“, – aiškino D.Valiulis.
Ar turtą įmanoma grąžinti?
Bendrovė „Forteka“ po žinių apie naująjį šalies vadovės turtą išpardavė beveik visus planuojamame kvartale „Pašilių parkas“ esančius sklypus. Ar jų pirkėjai galėtų turtą, patenkantį į perspektyvų naudingųjų iškasenų plotą, grąžinti? Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX advokato Kęstučio Žičkaus teigimu, tokia teorinė galimybė egzistuoja.
„Žemės sklypo pirkėjas galėtų ginčyti pirkimo-pardavimo sutartį. Civilinio kodekso 1.90 straipsnyje numatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį.
Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas laikomas esminiu, tiek jeigu klydo abi šalys, tiek jei vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti.
Taigi preliminariai vertinant situaciją, pirkėjas galėtų prašyti teismo pripažinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia kaip sudarytą iš esmės suklydus, kadangi, ko gero, jei jis būtų žinojęs apie žemės sklypui taikytinas specialiąsias naudojimo sąlygas – draudimą statyti gyvenamąjį namą (jeigu pardavėjas tą būtų atskleidęs arba jeigu ši sąlyga būtų buvusi įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą), tai sutartis nebūtų sudaryta“, – kalbėjo K.Žičkus.
Anot advokato, galima suprasti, kad D.Grybauskaitė ar kiti jos kaimynystėje turtą įsigiję pirkėjai turėjo tikslą čia statytis gyvenamuosius namus, ši aplinkybė laikytina jai esmine, o būtent dėl to ir buvo suklysta. Pripažinus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, pardavėjas turėtų grąžinti pirkėjui už žemės sklypą sumokėtą pinigų sumą, o pastarasis privalėtų grąžinti pardavėjui įsigytą sklypą.
