Už šešiolikos arų žemės sklypą netoli sostinės 50 tūkst. eurų šiemet paklojusi D.Grybauskaitė arba net neturėjo tikslo ten statytis naujų namų, arba smarkiai apsigavo.
Prezidentės investicija padidino gretimų sklypų vertę, tačiau bent jau artimiausiu metu Pašilių kaimas neturėtų virsti naujosiomis Turniškėmis, nes D.Grybauskaitės galimybės ten pradėti namo statybas labai miglotos.
Paaiškėjo netikėta kliūtis
Ironiška, tačiau šalies vadovės planams įsikurti Pašiliuose skersai kelio išdygo tas pats garsusis Vyriausybės nutarimas, iš kurio Druskininkų mero Ričardo Malinausko pastangomis išbrauktas vienas punktų buvo sukėlęs milžinišką politinę audrą.
Dėl šio nutarimo, kuris esą padėjo įteisinti vadinamojo Vijūnėlės dvaro statybas Druskininkuose, priėmimo aplinkybių D.Grybauskaitė kreipėsi net į Konstitucinį teismą.
Tačiau pačiai prezidentei didesnį rūpestį, regis, turėtų kelti ne vakar Vyriausybės panaikintas kurortų apsaugos zonas numatęs nutarimas, bet kitas šio dokumento punktas, kuris reglamentuoja tai, ko negalima daryti naudingųjų iškasenų telkiniuose.
Kaip „Lietuvos rytą“ informavo Geologijos tarnyba, D.Grybauskaitės įsigytas sklypas patenka į Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio parengtinai išžvalgytų išteklių plotą, esantį tiesiogiai prie detaliai išžvalgytų išteklių ploto.
Parengtinai išžvalgytų naudingųjų iškasenų telkinių, esančių prie detaliai išžvalgytų plotų, žemės naudojimo apribojimus reglamentuoja minėtas Vyriausybės nutarimas.
Dokumentas numato, kad tokiuose telkiniuose, kurių ištekliai jau patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose draudžiama statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius ir įrenginius, taip pat kasti naudingąsias iškasenas, išskyrus savo reikmėms.
Telkinys įregistruotas
Anot geologų, prezidentei priklausančiam sklypui minėti apribojimai yra taikytini tuo atveju, jeigu sklypas buvo privatizuotas ir pirmą kartą įregistruotas Nekilnojamojo turto registre vėliau, nei Pašilių telkinys buvo įregistruotas Žemės gelmių registre.
Geologijos tarnyba „Lietuvos rytui“ konkrečiai neatsakė, ar D.Grybauskaitė jau gali planuoti statybas tame sklype, tačiau pranešė, kad detaliai išžvalgytas Pašilių telkinys Žemės gelmių registre buvo įregistruotas 2006 metų sausio pabaigoje.
Apie detaliai išžvalgytą telkinį Geologijos tarnyba Vilniaus apskrities viršininko administraciją raštu informavo tų pačių metų vasario pradžioje.
Beje, parengtinai išžvalgytas šis telkinys buvo dar anksčiau – 1992 metais.
O, kaip rodo „Lietuvos ryto“ turimi dokumentai, sklypas, kuriame prezidentė teigė ketinanti statytis namą, buvo suformuotas tik 2006-ųjų vasarą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2006 metų rugsėjo 12-ąją.
Gali susidaryti aklavietė
Tiesa, visa tai nereiškia, kad šalies vadovė įsigytame sklype Pašiliuose niekada negalės pradėti statybų. Galės, bet turės sulaukti, kol išžvalgyti žvyro telkiniai bus pabaigti eksploatuoti.
Kada tai įvyks, Geologijos tarnybai vadovaujantis Jonas Satkūnas nesiėmė prognozuoti, mat ten slypintys žemės ištekliai dar net nepradėti kasti: „Ten žvyro yra tiek, kiek visuose Lietuvos karjeruose iškasama maždaug per metus.“
Tačiau „Lietuvos rytui“ geologas pažymėjo, kad aplinkui daugiau tokių telkinių nėra, todėl jo eksploatavimas gali vykti gana intensyviai: „Telkinio eksploatacija labai priklausys nuo išteklių poreikio. Jeigu bus pradėta Molėtų plento rekonstrukcija, galima tikėtis, kad viskas vyks greičiau.“
J.Satkūnas taip pat neatmetė, kad jei teisę kasti žvyrą Pašiliuose turinčios bendrovės nesusitars su sklypų savininkais, telkinys gali būti net nepradėtas eksploatuoti.
„Bet pastaroji aplinkybė nesuteiktų teisės pradėti statybų. Į telkinio teritoriją patenkančių sklypų savininkai namus ten gali statytis tik tuomet, kai telkinys, baigus jį eksploatuoti, bus išbrauktas iš Žemės gelmių registro.
Jeigu savininkai nesutiks įsileisti bendrovių, gali susidaryti aklavietė – vieni negalės kasti žvyro, kiti – statytis“, – dėstė J.Satkūnas.
Buvo iškviestas į Prezidentūrą
Geologijos tarnybos vadovas praėjusią savaitę buvo skubiai iškviestas į Prezidentūrą.
Bet tiek J.Satkūnas, tiek šalies vadovės patarėjai tikino, kad šis apsilankymas nesusijęs su būsimais asmeniniais D.Grybauskaitės planais – esą buvo tariamasi, kaip tvarkyti pradėjusį slinkti Gedimino kalną.
J.Satkūnas „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad jokio Prezidentūros spaudimo dėl Pašilių telkinio eksploatavimo nei jis, nei jo vadovaujama tarnyba nejaučia.
Priešinosi bendruomenė
Žvyro kasimui iki šiol priešinosi tik Pašilių bendruomenė. Sužinoję, kad jų gyvenamųjų namų pašonėje bendrovei „Mabilta“ yra išduotas leidimas eksploatuoti išžvalgytą telkinį, 2006 metais Pašilių žmonės ėmė tam aktyviai priešintis.
Nepaisant to, 2015 metais leidimą eksploatuoti telkinį Geologijos tarnyba išdavė dar vienai bendrovei „Eurovia Lietuva“.
Šis leidimas galioja iki pat 2040 metų gegužės.
Pardavėjai nieko nežinojo?
Prezidentė žemę pirko iš bendrovės „Forteka“. Ar šiai bendrovei buvo žinoma, kad parduotas sklypas patenka į Pašilių žvyro telkinio parengtinai išžvalgytų išteklių plotą, kuriame statybos ribojamos?
Bendrovės direktorę Liną Kirkliauskaitę toks „Lietuvos ryto“ klausimas suglumino.
Verslininkė paprašė laiko pagalvoti, o vėliau atsiųstame paaiškinime tokios grėsmės neįžvelgė – esą D.Grybauskaitės ir kitiems šalia esantiems sklypams apribojimai negali būti taikomi, nes apie jokius apribojimus nebuvo žinoma.
Bendrovės vadovė pripažino, jog buvo nustatyta, kad toje teritorijoje yra naudingų iškasenų, tačiau aiškino, jog nebuvo jokių teisinių sprendimų, kad toje vietoje bus karjeras ar kad ten negalima formuoti žemės sklypų.
Anot L.Kirkliauskaitės, šie sklypai buvo suformuoti 2006 metais ir nepatenka į galbūt neteisėtai ketinamo kurti 16,5 hektaro ploto karjero teritoriją: „Karjeras negali būti formuojamas prie pat gyvenamųjų teritorijų ar jų vietoje.“
Manė jau užkirtę kelią
„Fortekos“ vadovė taip pat priminė vietos gyventojų protestus dėl numatomo kasti žvyro karjero.
Gyventojai, siekdami tam užkirsti kelią, 2006 metais surinko per 200 parašų.
Jie piktinosi, kad netinkamai buvo pranešta apie prie jų namų, Europos geografinio centro pašonėje, ketinamą įrengti karjerą.
Tvirtindama, kad jokie teritorijų planavimo dokumentai nenumatė jokių apribojimų sklypams, L.Kirkliauskaitė dar kartą pasirėmė Pašilių bendruomene, kuri mano, jog karjerui skirto sklypo išplėtimas ir ketinimai jį eksploatuoti yra neteisėti: „Šis klausimas buvo išspręstas dar 2006 metais, priimant sprendimą karjero neįrengti ir toliau formuojant žemės sklypus toje teritorijoje.“
Nieko nežinojo
* „Prezidentei nebuvo žinoma apie tai, kad jos įsigytas sklypas galbūt patenka į išžvalgytų išteklių plotus, kuriuose draudžiamos statybos. Visus sklypo įsigijimo dokumentus tikrino ir tvirtino notaras“, – tokį atsakymą vakar pateikė D.Grybauskaitės atstovė spaudai D.Ulbinaitė.
* Prezidentūros atstovė taip pat aiškino, jog sklypai buvo suformuoti dar 1999 metais ir žemės nuosavybės teisės gyventojams šiame regione buvo atkurtos be apribojimų: „Per 24 metus jokios specialios sąlygos, dėl kurių čia nebūtų galimos statybos, nebuvo ir nėra numatytos nei sklypo įsigijimo dokumentuose, nei nekilnojamojo turto kadastre ir registre.“
