Kaune, Jonavos gatvėje, esantis 46 numeriu pažymėtas daugiabutis stovi aukso vertės žemėje. Vos už kelių žingsnių – senamiestis.
Tačiau tai, kaip pačioje miesto širdyje gyvena šio namo gyventojai, primena siaubo filmą. Medinis namas griūva. Gyventojai iki šiol naudojasi lauko tualetu, vandenį semia iš greta esančio hidranto.
Didžioji šio namo būstų dalis priklauso savivaldybei. Gyventojai piktinasi, kad nuomą valdžios namams moka, tačiau pastatu nei savininkai, nei namą administruojanti įmonė nesirūpina.
Abiejų šių įstaigų atstovai pripažino, kad namas labai prastos būklės. Tačiau vienintelė išeitis kauniečiams jame normaliau gyventi – būstus privatizuoti arba pripažinti juos netinkamais gyventi.
Gyventi turėjo laikinai
Jonavos gatvės 46-asis daugiabutis pastatytas 1957 metais.
„Tada buvo tiesiamas P.Vileišio tiltas, o statybininkams pastatytas šis medinis namas. Sakė, kad jis stovės laikinai, kol tiltas bus nutiestas. Šiame name apsigyveno mano tėvas. O dabar jau ir aš čia gyvenu 58 metus“, – prisimena viena namo gyventojų Liudmila Lebedeva.
Kadangi pastatas buvo statytas laikinai gyventi, jis suręstas iš medinių lentų. Fasadas šiltintas pjuvenomis ir šlaku. Bėgant metams šiltinimo medžiagos sukrito ir suiro, medinis fasadas pūva.
„Per kiaurą fasadą į butus patenka šaltis, drėgmė, net žiurkės lenda. Nėra ir vienos laiptinės laukujų durų“, – rodė skaudulius kita namo gyventoja Raisa Aširova.
Bijo ir dėl savo saugumo
Dar viena šio namo gyventoja Janina Kurmauskienė pasakojo, kad per kiaurą namo stogą patenkantis lietus užtvindo butus. Senos medinės grindys būstuose klaiposi, tampa pavojinga gyventi.
Moterys teigė, kad pačios pasikeitė savo butų langus, o senus sudėjo laiptinėse. Todėl suprantama, kokios jie būklės. Elektros laidai laiptinėse taip pat labai seni, todėl visiems neramu, kad gali kilti gaisras.
Gyventojai iki šiol naudojasi greta namo lauke esančiu senu tualetu, vandenį semia iš hidranto. Jis nerakinamas, todėl vandens pasisemti atvyksta ir kiti kauniečiai, o namo gyventojai už visa tai moka.
Gavo apmaudų atsakymą
Kalbintos moterys piktinosi, kad savivaldybei moka nuomos mokestį, namo administratoriui taip pat nėra skolingos. Tačiau esą nė viena institucija nesirūpina žmonių gyvenimo sąlygomis, netvarko bendrojo naudojimo patalpų.
„Jei butus nuomotumės iš privataus žmogaus, jis pasirūpintų, kad būtų atlikti bent būtiniausi remonto darbai. Tačiau savivaldybei tai negalioja. Buvo atvažiavusi komisija. Valdininkai stebėjosi, kad gyvename be vandens, tualetų, butus šildome kūrendami krosnis. Tuo viskas ir baigėsi“, – piktinosi namo gyventojos.
Viena jų, Svetlana Levickaja, rodė dokumentus, jog pernai savivaldybės atstovų prašė, kad būtų suremontuota jos bute esanti krosnis ir įstatytos namo laiptinės durys.
„Gavau atsakymą, kad to daryti savivaldybei ekonomiškai neapsimoka.
Patarė butą išsipirkti. Kai pradėjau domėtis, kaip tai padaryti, jau teigė, kad turiu palaukti, nes keičiasi miesto valdžia. Taip ir gyvename tarsi landynėje“, – pasakojo S.Levickaja.
Tikrins, bet neremontuos?
Daugiabutį administruojančios įmonės „Kauno centro būstas“ laikinai direktoriaus pareigas einantis Artūras Balčiūnaitis pripažino, kad namas yra labai prastos būklės. Būtina atlikti kapitalinį bendrųjų jo konstrukcijų remontą.
Butai užliejami dėl to, kad namo stogas kiauras.
„Pasibaigus šildymo sezonui atliksime kasmetinę namo apžiūrą ir pateiksime rekomendacijas, kaip būtų galima remontuoti bendrąsias jo konstrukcijas. Kadangi didžioji dalis būstų šiame name priklauso savivaldybei, ji ir turi spręsti, ar namą remontuoti“, – sakė A.Balčiūnaitis.
Dalį butų pripažino netinkamais gyventi
Laura Stankevičienė
Kauno savivaldybės Būsto
valdymo skyriaus vedėja
„Šiame daugiabutyje 6 butai yra privatūs, 15 priklauso savivaldybei. Du iš jų užimti savavališkai. Remontuoti namo savivaldybei ekonomiškai neapsimoka. 4 savivaldybei priklausantys butai šiame name jau pripažinti netinkamais gyventi ir 2016 metų vasario 11 dieną nuspręsta, kad jie bus parduodami iš varžytynių. Dabar tvarkomi tam reikalingi dokumentai.
Likusiuose savivaldybės butuose gyvenantys nuomininkai gali juos privatizuoti arba taip pat prašyti butus pripažinti netinkamais gyventi ir laukti kito būsto.“
