Gailutės gatvėje, prie Nemuno ir Panemunės šilo, esantis 13 butų namas ypač smarkiai apdegė praėjusią savaitę. Balandžio 15-osios naktį ugnis prarijo pusę statinio – stogą, sienas, išplito per visus tris aukštus.
Balandžio 11-osios naktį ugnies liežuviai naikino šalia to paties triaukščio stovintį jo gyventojo „Mercedes-Benz“. Naktį į vasario 4-ąją ugnis nusiaubė pirmo aukšto grindis, pirmo ir antro aukštų perdangą. Įtariama, kad piktadariai kruopščiai rengėsi naktiniams žygiams, naudojo degiuosius skysčius.
„Neįsivaizduoju, kodėl nusikaltėliams galėjo užkliūti namas, kurį savo įmonės vardu įsigijau beveik prieš metus paėmęs kreditą. Nei aš, nei nuomininkai grasinimų nebuvome sulaukę, priešų, kurie galėtų keršyti ugnimi, neturime“, – stebėjosi patalpų nuoma ir nekilnojamojo turto prekyba užsiimančios Kauno bendrovės „Poseda“ savininkas Audrius Jančius.
Kaune tarpukariu iškilusioje viloje buvo įrengti prabangūs poilsio kambariai, kuriuos nuomojosi laikinosios sostinės ir jos svečių inteligentijos žiedas. Anot A.Jančiaus, pastatas nėra įtrauktas į Kultūros paveldo objektų sąrašą.
Sovietmečiu vila buvo nacionalizuota, o atkūrus nepriklausomybę ją paveldėjo devyni giminaičiai. Paveldėtojai pardavė pastatą „Posedai“, nors šiek tiek anksčiau buvo sutarę su kitu pirkėju, kurį A.Jančius aplenkė.
Verslininkas ketino restauruoti pastatą pagal autentišką tarpukario laikų stilių, vietoj 13 butų įsirengti 8. Šešis iš jų A.Jančius ketino parduoti, o du būstai viršutiniame aukšte būtų buvę naudojami jo įmonės poreikiams. Įkurtuvės turėjo įvykti rugsėjį.
Iki pastarojo gaisro pastate buvo užimti tik du butai – pirmame aukšte būstą nuomojosi privačios įmonės apsaugininkas Virginijus su šeima, o trečiame aukšte buvo įsikūręs vienišas garbaus amžiaus vyriškis. Namą dar prieš liepsnų atakas reikėjo remontuoti – daugelis būstų jau buvo susidėvėję.
Po pastarojo gaisro statinys stūkso tuščias – išjungus dujas ir elektrą, liepsnoms palikus skylėtą stogą, nuomininkai ėmė skubiai ieškotis kito būsto. Gyventojus per gaisrą išgelbėjo tai, kad įsijungė priešgaisrinė signalizacija, – išgirdę pavojaus signalą penki žmonės išlėkė į lauką.
Liudininkai matė gatve nuo gaisravietės bėgančius žmones – įtariama, kad jie ir bus padarę nusikaltimą. Vaizdo kamerų prie namo savininkas nėra įrengęs.
„Neturime svarių priežasčių įtarti šeimininką. Greičiausiai jis iš tikrųjų ketino restauruoti daugiabutį – rodė mums išspausdintą jo vizualizaciją“, – „Laikinajai sostinei“ pasakojo Panemunės policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Artūras Birbilas.
Pareigūnų nuomone, A.Jančius arba būstus iš jo įmonės nuomojęsi žmonės galėjo patekti į kieno nors nemalonę. Namas yra apdraustas, tačiau kompensaciją už ugnies padarytą žalą gauna kreditą suteikusi įmonė.
Byla dėl turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu kol kas visiškai tamsi, nėra įtariamųjų ir įkalčių, neaiškūs padegėjų motyvai.
Žaliakalnio namas liepsnojo trečią kartą
Gaisrų tyrėjai aiškinasi ir kitų objektų mįslingus padegimus. Vienas tokių – Savanorių prospekte esantis medinis dviejų aukštų namas, kurį liepsnos du kartus suniokojo 2015 metų gegužę, o pastarąjį kartą gaisras kilo 2016 metų kovo 16-ąją.
Įtariama, kad kai kas nori pasipelnyti iš gaisrų, pavyzdžiui, apdraudus turtą arba siekiant įsigyti žemę prestižiniame rajone. Name yra penki butai, tačiau jame niekas negyvena. Policija įtariamųjų piktadarių kol kas nėra nustačiusi.
