Vilniaus universiteto centriniuose rūmuose – pats remonto darbų įkarštis. Čia tiesiami vamzdynai, modernizuojama šildymo sistema.
Daugiau nei du dešimtmečius parketą klojančio A.Narmonto ir jam talkinančios dukters Justinos darbas – sutvarkyti grindis ten, kur jos buvo išardytos tiesiant vamzdžius.
Nors atrodytų, kad darbas monotoniškas, A.Narmontas aptinka daugybę įdomiausių dalykų.
Į lenteles kaldavo vinis
Išardę kelis parketo sluoksnius, meistrai atidengė lentas.
Jie spėjo, kad jomis kadaise buvo išklotos universiteto grindys, jomis vaikščiojo profesoriai, studentai.
Parketas atsirado vėliau. Gali būti, kad lenkiškas parketas siekia 1929-uosius, kai prieš Vilniaus universiteto 350 metų jubiliejų patalpos buvo restauruojamos.
A.Narmontas stebėjosi, kai po apatiniu parketo sluoksniu tarp lentelių ir grindų aptiko popieriaus. Jo ant pagrindo buvo klojama, kad lentelės, meistrų žodžiais, mažiau vaikščiotų. Be to, parketas atrodydavo lygesnis.
Seniau nebūdavo klijų lentelėms, tad jos buvo pritvirtinamos vinimis. A.Narmontui teko pavargti, kol jas ištraukė. Mat vinys – kone sprindžio ilgio.
Dėl to, kad lentelės buvo kalamos vinimis, parketas universitete girgždėjo – kai kur dėl to tekdavo net kilimais užkloti.
„Anksčiau žmonės į tokius dalykus nekreipė dėmesio. Dvaruose visas parketas traškėdavo“, – aiškino meistras.
Nelygumai buvo nė motais
„Žmonės anksčiau nekreipdavo dėmesio į parketo nelygumus. Dabar taip sudėję tikrai sulauktume priekaištų“, – stebėjosi A.Narmontas.
Kai kurie užsakovai dabar deda gulsčiuką, stebėdami, ar nėra bent milimetro nelygumo. Anksčiau jie buvo atlaidesni.
Tiesa, ir parketo lentelės šiais laikais lygesnės. Jas vos pašlifavus grindys būna lygios kaip stiklas. O anksčiau parketo niekas nešlifuodavo – mat nebuvo tam skirtų mašinų. O kur jau buvo smarkiai nelygu, nudroždavo stiklo gabalėliu. Paskui tepdavo vašku arba alyva.
Universitete lenkiškų lentelių apatinėje pusėje galima aptikti raidžių W ir numerių. Kam lenkai parketą žymėdavo numeriais, meistrui lieka paslaptis. O štai ant sovietinio parketo Justina rado kokybės ženklų.
Tais laikais meistrai nesivargino nuplėšti etikečių, lenteles klojo su jomis. Regis, jie 1979-aisiais labai skubėjo – juk artėjo universiteto 400 metų iškilmės.
Kiečiausias – ne ąžuolas
Universiteto grindys išklotos įvairiausio dydžio ir rūšių medienos lentelėmis: ąžuolo, uosio, raudonmedžio, beržo, buko.
Sunkiausiai apdailai pasiduoda pastarasis medis. Jį labai sunku šlifuoti.
Kai kitą medį šlifavimo mašina puikiausiai įveikia, nuo buko parketo lentelių tik kyla dulkės.
„Tai reto kietumo mediena“, – atsiduso A.Narmontas.
O buko parketo universitete yra nemažai. Be to, metams bėgant bet kuris parketas kietėja. Ką tik išpjautos parketo lentelės būna gerokai minkštesnės.
A.Narmontas yra pastebėjęs, kad universitete nemažai ir itin storų, net 22 milimetrų, lentelių. Dabar tokios nebegaminamos. Storiausias parketas yra 19 milimetrų.
Vamzdžių kitaip nenutiesi
Universiteto architektūrinio ansamblio inžinerinių sistemų remonto darbus atliekančios bendrovės „Rofolis“ direktorius Kęstutis Miliauskas sakė, kad tiesti vamzdžius neišardžius parketo nebuvo galimybių.
„Tai išskirtinis statinys, todėl darbai jame labai sudėtingi“, – tvirtino įmonės vadovas.
Inžinerines sistemas universitete „Rofolio“ specialistai montuos net iki vasaros.
