Daug metų sodininkų bendrijos žemę iš valstybės savo reikmėms galėjo perimti kone pusvelčiui.
Pavyzdžiui, privatizuojant arą dirbamosios valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijoje, pakakdavo sumokėti vos 11,6 euro. Ir ne kur nors užkampyje, o pačioje sostinės pašonėje.
Jei tai pelkynai, suma sumažėdavo net 10 kartų, nors tokios žemės aro rinkos kaina sukasi apie tūkstantį eurų.
Tačiau lengvatų laikas baigiasi – nuo gegužės valstybinė žemė sodininkų bendrijoms bus perleidžiama ne už nominalią, o už rinkos kainą.
Skubėjo išpirkti
Bene daugiausia neprivatizuotos bendrojo naudojimo žemės sklypų yra netoli Vilniaus – Dūkštų seniūnijoje esančioje sodininkų bendrijoje „Žaluma“. Ši bendrija yra itin didelė, turinti per 700 narių.
Anot jos pirmininko Jono Narkevičiaus, dažniausiai bendrojo naudojimo žemė yra žemės ūkio paskirties, bet būna, kad joje plyti miškai, šlapynės ar želdynai.
Pačioje „Žalumoje“ tokių valstybinės žemės sklypų yra net 46 hektarai, iš jų 12 hektarų užima keliai.
„Tai – daugiausia Lietuvoje. Kitur laisvos valstybinės žemės tėra vos po vieną kitą hektarą. Pas mus dauguma tokios žemės – šabakštynai. Joje nebuvo projektuojami sklypai, nes atrodė, kad jos neįmanoma niekam panaudoti.
Dabar tai vadinama bendrojo naudojimo žeme, kuri gali būti skirta rekreacijai arba pačiai bendrijai reikalingiems statiniams statyti“, – aiškino pašnekovas.
„Žalumos“ vadovai skubėjo, kol žemė nepabrangusi. Antai pernai bendrijos reikmėms buvo nupirkti 8 įvairaus dydžio sklypai. Anot J.Narkevičiaus, juos ketinama išnuomoti už simbolinę (euras už arą) kainą tiems žmonėms, kurie gyvena greta, nes jie tuos žemės lopinius ir prižiūri.
Sklypas sukėlė aistrų
„Daugiausia aistrų net pačioje bendrijoje sukėlė žemės plotas, esantis prie Vilnojos ežero.
Jo dydis siekia 8 hektarus. Bet ne visur iš jo galima pasiekti ežerą, nes vienur – pelkėta, kitur – didžiulis skardis.
Gerus metus vargome, kol parengtą projektą patvirtino Nacionalinė žemės tarnyba“, – kalbėjo J.Narkevičius.
Už 8 hektarų sklypą bendrija valstybei iš viso turės sumokėti vos 4 tūkst. eurų. Reali šio sklypo vertė sukasi apie 630 tūkstančių eurų.
„Žmogus iš šalies už nominalią kainą tos žemės neturėjo teisės įsigyti. Tokiais atvejais tektų mokėti rinkos kainą“, – aiškino „Žalumos“ vadovas.
Jo teigimu, į išpirktus iš valstybės sklypus bendrija investuoti nedrįsta, parduoti kitiems – taip pat.
„Būtų gal ir galima tai padaryti, bet pakaktų ir vieno skundo, kad pardavimo sutartis būtų panaikinta. Teisės aktai perparduoti iš valstybės įsigytos žemės nedraudžia, bet neleidžia pasipelnyti“, – aiškino J.Narkevičius.
Žemės niekam nereikia?
Užtat toliau nuo sostinės padėtis kitokia. Antai Alytaus susivienijimo „Sodai“ pirmininko Fabijono Delindos teigimu, niekas tų žemės lopinėlių už rinkos kainą nepirks.
„Ta laisva žemė – koks nors kelio pakraštys, krūmais apžėlęs krantas ar šlaitas. Pačioje sodininkų bendrijos teritorijoje jos tėra likę keli trikampiai gabalėliai.
Ten neįmanoma įrengti net jokios aikštelės, kuri galėtų būti naudojama bendroms reikmėms. Bet ir už tokią žemę kainą taip norima užkelti, tarsi ji būtų sostinės Gedimino prospekte“, – pyko F.Delinda.
