Kauno miesto ir rajono savivaldybių atstovai su viešąją įstaiga „Kauno tvirtovės projektai“ pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo įsipareigojo kurti ir prižiūrėti Kauno tvirtovės regioninį parką. Po kelių mėnesių bus pasirašyta šio parko steigimo sutartis.
„Kauno tvirtovės projektus“ yra įkūrusi miesto savivaldybė, Karo paveldo centras ir asociacija „Kauno tvirtovė“. Šios asociacijos valdybos pirmininkas karo istorikas Valdas Rakutis ketina stoti prie būsimo Kauno tvirtovės regioninio parko vairo.
Kai kurie darbai jau pradėti. V.Rakutis įsitikinęs, kad tik kompleksiškai tvarkomi visi tvirtovės pastatai nesunyks ir nebebadys akių.
– Kaip manote, kodėl daugybę metų daugelis tvirtovės pastatų stovi apleisti ir niekam nereikalingi? – „Laikinoji sostinė“ paklausė profesoriaus V.Rakučio.
– Kauno tvirtovę sudaro 11 fortų, baterijos ir daugybė kitų statinių. Iš viso jų – 250. 1993 metais sovietų armijai palikus Lietuvą tvirtovės objektai atiteko Lietuvos valstybei, ir kaip juos išnaudoti bei pritaikyti, iki šiol buvo neaišku.
Aktyviai naudojami tik du fortai – IX forte veikia muziejus. Atnaujintame VII forte vyksta įvairūs edukaciniai užsiėmimai karybos tematika.
Dauguma kitų objektų buvo atiduoti Turto bankui, o šis nesugeba jų parduoti. Taip yra todėl, kad nesuformuoti sklypai, turtas neinventorizuotas. Nėra ir konkrečių paveldosaugos taisyklių, nurodančių, ką juose būtų galima daryti, o ko – ne. Kai kurie tvirtovės objektai iš viso neaišku kam priklauso.
Net jei vieną kitą objektą verslininkai yra įsigiję, juose niekas nevyksta, nes paveldosaugininkai neleidžia vykdyti planuotos veiklos.
Trečia priežastis, kodėl objektų nelinkę įsigyti verslininkai, – nėra edukacijos, jie nežino, kokios paskirties tai statiniai, kaip juos pritaikyti, kokia veikla juose būtų pelninga. Atskiri tvirtovės pastatai nėra patrauklūs, todėl apleisti ir pavojingi. Suvokus objektus kaip vieną kompleksą, įmanoma juos padaryti įdomius. Tai turi daryti nusimanantys žmonės, todėl Kauno tvirtovės regioninio parko labai reikia.
– Ką pirmiausia reikėtų daryti, kad fortai ir kiti tvirtovės objektai taptų patrauklesni?
– Pirmas žingsnis – užtikrinti, kad fortai ir kiti statiniai keltų kuo mažiau pavojų ten vaikštantiems žmonėms. Nukritus nuo 7 metrų aukščio gynybinių griovių galima susižaloti. Juos reikia aptverti tvorelėmis. Pastatų viduje taip pat yra atvirų, neuždengtų šulinių.
Taip pat fortus bei jų aplinką reikia nuolat prižiūrėti. Savivaldybių prašėme, kad jos nupirktų dvi šienavimo mašinas. Valdininkai sakė, jog tai padaryti galėtų savivaldybių švaros įmonės. Tačiau kas bus, jei nauji merai nebepalaikys tvirtovės puoselėjimo idėjos? Fortai vėl apžels.
Reikia sukurti ir draugišką atmosferą su vietos gyventojais. Kai žmonės pamato, kad fortais ar kitais objektais domimasi, patys atidžiau žiūri, kas juose landžioja ir ką veikia.
Optimizmą keliančių pavyzdžių jau yra. Geresnė padėtis yra ten, kur vietos bendruomenės yra įsteigusios fortų įgulas. Seniavos bendruomenė sukūrė III forto įgulą. Jos nariai tvarko fortą ir aplinką, švenčia ten Užgavėnes, Jonines ir kitas savo šventes. Taip pat čia dera ir komercinė veikla – įsikūrusi apželdinimo įmonė taip pat rūpinasi fortu.
Tokios įgulos yra susibūrusios ir Zuikinėje esančiame V forte, ir I forte Kauno rajone. Formuojasi ir Šilainiuose esančio VIII forto įgula. Šilainiuose stinga parkų, todėl manau, jog šis fortas tiktų bendruomenės laisvalaikiui. Ten problemų kelia vešintys Sosnovskio barščiai.
Aleksoto bendruomenė norėtų atgaivinti II fortą, tik kol kas neatsiranda tokio entuziastų būrio lyderio.
Romainiuose esantį X fortą reikia tik pažymėti, įrengti aprašus, nes ten nieko vertinga neišliko. Nebaigtą statyti XI fortą Akademijos miestelyje savinasi A.Stulginskio universitetas, tačiau jo neprižiūri. Vandens pilnuose gynybiniuose grioviuose žmonės žvejoja karosus. Manau, jis galėtų virsti Kauno tvirtovės regioninio parko bandymų lauku. Galima būtų bandyti būdus, kaip atstatyti forto pylimus.
Nuo VIII forto iki Vilijampolės driekiasi centrinio pylimo atkarpa. Nuo jos atsiveria labai gražūs vaizdai. Kol kas jais mėgaujasi tik ten alaus išgerti susirenkantys vietos gyventojai.
– Savivaldybė yra nusprendusi, kad VI fortas gali virsti Karo technikos muziejumi. Kaip, jūsų nuomone, reikėtų pritaikyti kitus tvirtovės pastatus ir teritorijas?
– Tvirtovės statiniai, mano nuomone, turi būti tarsi lankytini objektai po atviru dangumi. Steigti juose muziejų ar imtis atstatyti pastatus neverta.
Juos reikia prižiūrėti, žmonėms leisti užsiimti įvairia komercine bei visuomenine veikla. Kauno technologijos universiteto profesorius Kęstutis Zaleckis yra parengęs studiją „Karinis paveldas ateities miesto vizijose“. Ji būtų naudinga verslininkams, norintiems ką nors veikti tvirtovės objektuose.
Kita veiklos kryptis – pažymėti visus objektus, prie jų įrengti informacinius stendus bei sudaryti turistinius maršrutus. Pirmasis maršrutas po fortų žiedą sudarančius objektus jau parengtas. Poreikis judėti ir ilsėtis gamtoje vis labiau didėja, tad potencialo tokie turistiniai maršrutai tikrai turi.
Lankyti tvirtovės statinius kviesčiau tik su gidais. Todėl ir jiems netrukus rengsime seminarus. Tokios ekskursijos, manau, būtų įdomios ir rusams, vokiečiams. Taip pat fortuose reikėtų rengti karo mūšių rekonstrukcijas.
– Kaune beveik neliko požeminių slėptuvių karo atveju. Ar tvirtovės pastatus būtų galima tam pritaikyti?
– Aplink Kauną yra apie 20 blindažų. Juose galėjo tilpti po 110 – 220 karių. 3,5 metrų storio pastatų sienos tiktų, jei reikėtų slėptis nuo branduolinio ar cheminio ginklo atakų. Tereikia sutvarkyti blindažų stogus, įstatyti duris. Juos galima net užkasti, kad nesimatytų iš oro.
Iškilus tokioms grėsmėms kauniečiai tikrai galėtų blindažus naudoti kaip slėptuves. Taikiu metu šie statiniai galėtų patikti menininkams.
