Nekilnojamojo turto plėtros kompanijos suranda vis naujesnių ir įmantresnių būdų, kaip uždirbti kuo mažiau investavus.
Jų reklamos suvilioti būstų pirkėjai tik vėliau apsižiūri ir suvokia patekę į spąstus. Dažnai kenčia ir tokių nekilnojamojo turto objektų kaimynystėje gyvenantys žmonės.
Susizgribo per vėlai
Sostinės sodininkų bendrijos „Šeškinė“ senbuviai priversti tampytis po teismus. Mat čia eiliniame sodo sklype iškilo keleto šimtų kvadratinių metrų ploto monstras. Anot pačių statytojų, tai viso labo vieno buto namas. Taip bent rodo dokumentai.
Tačiau iš tiesų jame butų net 12. Tiesa, nedidukų – apie 30 kvadratinių metrų ploto. Kai kuriuose jų jau apsigyvenę naujakuriai. Tik dabar pardavimas pristabdytas, kol vyksta ginčai teismuose, į kuriuos vietos gyventojai kreipėsi reikalaudami, kad statytojai laikytųsi projekto.
„Važinėja dabar įvairios komisijos, ekspertai. Galo kol kas nematyti“, – pasakojo sodininkų bendrijos „Šeškinė“ pirmininkas Adolfas Vrubliauskas.
Jis tvirtino raginęs vietos žmones burtis ir aiškintis padėtį dar tada, kai šio namo statybos buvo vos prasidėjusios. Tačiau tuomet senbuviai numojo ranka. Pakilo tik dabar, kai tokia kaimynystė išlindo pro gerklę.
„Nesuprantama, kaip toks daugiabutis galėjo čia atsirasti, nes niekas jam čia nepritaikyta. Gatvė mūsų vos pusketvirto metro pločio, automobilių statyti nėra kur. Prie to namo kelios vietos yra, bet kai 12 butų, tai tų automobilių bus mažiausiai tiek pat, jei ne dvigubai. Kaip tuomet žmonėms reikės gyventi?“ – nesuvokia A.Vrubliauskas.
Susibūrė į asociaciją
Pasak sodininkų bendrijos „Šeškinė“ pirmininko, vietos gyventojai jau svarsto galimybę burtis į asociaciją ir aukštesniu lygiu ginti savo bei panašių likimo brolių interesus.
To pasimokyti galima iš palangiškių, sukūrusių asociaciją „Palangos balsas“, kurią atsirasti paskatino panašios bėdos.
Mat kurorto Kunigiškių kvartale, kuriame pagal planą turėtų būti statomi vieno aukšto su mansarda namai, bendrovė „Kauno būstai“ įsigudrino pastatyti 10 metrų aukščio trijų sujungtų korpusų pastatą. Jame įrengti 24 dviejų kambarių butai, kurių plotas – nuo 36 iki 41 kvadratinio metro.
Dabar šis nekilnojamojo turto objektas perleistas kitai įmonei – „Financial Way“. Naujakurių jame kol kas nematyti, nes vyksta ginčai teismuose ir yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
„Mūsų asociacija įsikūrė būtent kilus triukšmui dėl šio atvejo Kunigiškių kvartale. Kaimynai ėmė kelti triukšmą, kai mažame sklype pradėjo kilti toks monstras. Kaip gyventi šalia jo, jei infrastruktūra tam niekaip nepritaikyta?
Nelabai suprantu, kas laukia ir šiame name būstus įsigijusių žmonių. Juk jis oficialiai vienbutis, todėl butų šeimininkai negalės net įsirengti atskirų vandens ar elektros skaitiklių“, – pasakojo asociacijos „Palangos balsas“ vadovas Egidijus Aleksiūnas.
Ši organizacija dabar aktyviai dalyvauja Aplinkos ministerijos sudarytos darbo grupės, sprendžiančios panašius klausimus, veikloje.
Pasak E.Aleksiūno, laimei, kad atvejai, kai vieno buto namai pavirsta daugiabučiais, dar nėra masinis reiškinys. Tačiau tokiai madai reikia užbėgti už akių.
Gyventi – į viešbutį?
„Galbūt daugiau pavojaus kelia tai, kad pastaruoju metu negyvenamieji, komerciniai pastatai ir netgi svečių namai pradėjo virsti daugiabučiais. Toks iškilo Kontininkų ir Kunigiškių gatvių sankryžoje.
Negana to, pas mus kyla administracinis statinys, kaip skelbiama jo statybų plakate. Tačiau kitas plakatas šalia ragina žmones čia pirkti butus“, – nekilnojamojo turto plėtros kompanijų išmone stebėjosi asociacijos „Palangos balsas“ vadovas.
Būtų klaidinga manyti, kad tokios mados galioja tik didžiausiame šalies kurorte. Anaiptol – atvejų, kai butais pavirsta tikrai ne gyventi skirtos patalpos, apstu ir kituose miestuose. Sostinė – ne išimtis.
Antai Ozo parke iškilę daugiabučiai oficialiai yra poilsio paskirties statiniai. Didžiulis kompleksas, iškilęs šalia viešbučio Karoliniškėse, oficialiai įformintas kaip paties viešbučio rekonstrukcija. Tačiau iš tiesų jame parduodami butai.
Statytojus kitokia, o ne gyvenamoji statinio paskirtis gundo tuo, kad šalia nebūtina įrengti kiekvienam butui privalomos automobilio statymo vietos. Nelygu sklypo kaina, tokia vieta gali kainuoti ir iki 15 tūkst. eurų. Kai jos nėra, statybų sąnaudos iškart smarkiai sumažėja.
Laukia daug nemalonumų
Galbūt čia nieko bloga? Juk kam nepatiktų gyventi viešbutyje? Tačiau Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas įspėjo, kad būstą negyvenamosios paskirties pastatuose įsigijusių žmonių ateityje gali laukti gausybė pavojų.
„Pavyzdžiui, jei tai yra komercinės paskirties, o ne gyvenamosios patalpos, tai už jas teks mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Kitokie yra ir pačių pastatų kokybės reikalavimai“, – svaiginamais statytojų pasiūlymais susiviliojusius pirkėjus mėgino atšaldyti M.Narmontas.
Pasak jo, tokie nesąžiningi statytojai griauna visą sistemą. Mat savivaldybės turi bendruosius planus, kuriuose numatyta, kur galima plėsti gyvenamuosius kvartalus, o kur tinka statyti komercinės ar kitokios paskirties pastatus.
Pagal šiuos planus formuojama visa infrastruktūra – pradedant komunikacijomis ir gatvėmis, baigiant darželiais bei mokyklomis.
„O jei ten, kur numatyta komercinių statinių plėtra, atsiranda daugiabučiai, viskas žlunga. Paskui susidaro kritinė nepatenkintų gyventojų masė, kuri ima spausti valdžios instancijas keisti planus ir įteisinti jų būstus kaip gyvenamąsias patalpas.
Todėl siekiame nustatyti saugiklius, kad būtų sumažinta ne tokių statinių pasiūla, bet paklausa.
Žmones būtina šviesti, aiškinti, su kokiomis problemomis jie susidurs apsigyvenę ne tam skirtuose pastatuose“, – pasakojo M.Narmontas.
Statytojai nuolat mėgina ieškoti landų
Daiva Matonienė
Aplinkos viceministrė
„Mes žinome šias problemas, joms spręsti jau sudaryta darbo grupė, ji netrukus turėtų pateikti savo pasiūlymus. Visa tai akylai prižiūrime ir taip elgsimės toliau, nes verslininkai nuolat ieško spragų ar landų.
Pavyzdžiui, man keistoka, kaip notarai tvirtina preliminariąsias sutartis, kuriose nėra nurodyta perkamo nekilnojamojo turto paskirtis.
Tačiau tai tik įrodo, kad šioms problemoms išspręsti reikia ne vienos institucijos bendradarbiavimo. To mes ir siekiame.“
Negalės deklaruoti ir gyvenamosios vietos
Šiuo metu rengiami pasiūlymai, kaip pakeisti teisės aktus, kad komercinės, poilsio ar kitokios paskirties statiniai nebūtų paverčiami daugiabučiais.
Viena idėjų – suderinti su Vidaus reikalų ministerija, kad gyvenamąją vietą būtų galima deklaruoti tik gyvenamosios paskirties patalpose.
Taip pat siūlomi Civilinio kodekso pakeitimai, nustatantys preliminarių sutarčių platesnį turinį.
Siūloma sudaryti teisines galimybes nustatyti galimų statyti vienbučių ar dvibučių pastatų didžiausius plotus. Jei toks pastatas viršytų aplinkinės teritorijos užstatymo parametrus, reikėtų rengti projektinius pasiūlymus kvartalui ar net detalųjį planą.
Savivaldybių architektams, kilus neaiškumų dėl pastato paskirties atitikimo, siūloma leisti kreiptis į architektūros ekspertų tarybas.
