Prieš kelias savaites paskelbta, kad nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio akis badžiusio nebaigto statyti viešbučio „Respublika“ savininkais tapo įmonių grupė „Vičiūnai“. Jos įkūrėjas dabartinis miesto šeimininkas Visvaldas Matijošaitis patikino, kad greitai šis klaikus gremėzdas bus nugriautas.
Jeigu tikėtume projektuotojų ir politikų pažadais, du nebaigti sovietmečio agonijos laikų statybiniai baisūnai viešbučiai „Respublika“ ir „Britanika“ seniai turėjo virsti šiuolaikiškais statiniais, biurų centrais, daugiapakopėmis automobilių stovėjimo aikštelėmis.
Bet nevirto, tapo Kauno kraštovaizdžio darkytojais ir valkatų priebėga. Dėl „Respublikos“ kauniečiai turbūt jau gali lengviau atsikvėpti. Leidimai šį statinį griauti ir toje vietoje plėtoti naujus nekilnojamojo turto (NT) projektus gauti.
Platūs užmojai sustojo
O štai „Britanika“, stūksanti A.Mickevičiaus ir Kęstučio gatvės kampe, dar vaidensis nežinia kiek laiko, nors leidimai šį statinį griauti senokai gauti, o ilgus metus trukę teisminiai ginčai baigti.
„Britanikos“ 20 procentų akcijų įsigijęs architektas Gintautas Natkevičius praėjusių metų vasarą džiugiai pareiškė, jog betoninė pamėklė greitai bus nugriauta. Jos vietoje numatyta statyti G.Natkevičiaus projektuotą biurų ir daugiabučių kompleksą.
„Britaniką“ nušluoti nuo žemės paviršiaus ketinta per praėjusių metų rudenį.
Bet jau šių metų vasarą pasirodė žinių, jog vaiduoklį valdanti bendrovė „Britanika“ nesusitarė su investuotojais dėl investicijų dydžio, todėl griovimo ir naujos statybos darbai įstrigo.
Naujos statybos projekto autorius Gintautas Natkevičius „Laikinajai sostinei“ neigė, kad darbai sustojo dėl viešbučio savininko ir investuotojo nesutarimų.
„Supraskite, kad daromas labai didelis projektas. Būtent todėl reikia gerai apgalvoti visas detales. Dabar sukamos galvos dėl konkrečių projektų detalių: tarkime, kokią dalį skirti butams, kokią – biurams, kokio dydžio automobilių stovėjimo aikštelę statyti“, – tikino G.Natkevičius.
Verslininkai planuoja, jog nugriauto viešbučio vietoje iškils mažesnis pastatas. Toks sprendimas priimtas suskaičiavus, kad tokio dydžio statiniui, koks yra dabar, būtų sunku rasti operatorių.
Kam butai, jei nėra žmonių?
Pagal G.Natkevičiaus projektą numatyta vietoj 46 metrų aukščio milžino statyti 26 metrų kompaktišką statinį, jį išskaidant dalimis. Taip 27 tūkst. kvadratinių metrų ploto patalpos sumažės iki 18 tūkst. kvadratinių metrų.
Keisis ne tik aukštis, bet ir paskirtis. Vietoj viešbučio atsiras biurų pastatas su butų korpusu ir požemine automobilių stovėjimo aikštele.
„Pastatas bus trijų tūrių. Prie Kęstučio gatvės numatyta dalis, skirta biurams. Į kvartalo gilumą iškils dviaukštis biurų korpusas su vidiniais kiemeliais. Išilgai pagal senąjį pastatą bus penkių aukštų gyvenamasis korpusas“, – aiškino G.Natkevičius.
Iš architekto pasakojimo peršasi išvada, kad svarstymai, kokio dydžio dalį skirti biurams, kokią – butams, ir pristabdė „Britanikos“ pavertimo iš vaiduoklio į šiuolaikišką statinį procesą.
Kiek daug butų apsimoka statyti, turint omenyje, kad gyventojų Kaune mažėja? Šis klausimas ir yra vienas sudėtingesnių projekto plėtotojams. Įrengti butus, kuriuos bus sunku parduoti, – tai veltui iššvaistyti lėšas.
Griauti iki pamatų – pigiau
G.Natkevičius „Laikinajai sostinei“ sakė esąs įsitikinęs, kad „Britanika“ neilgai pergyvens panašios istorijos vaiduoklį irgi skambiu „Respublikos“ vardu.
Architektas pareiškė viltį, kad jau kitąmet vaizdas ties A.Mickevičiaus ir Kęstučio gatvės kampu bus pasikeitęs. Bent jau baisiojo griozdo čia neturėtų likti.
Nugriauti „Britaniką“ atsieis nepigiai – pirminiais skaičiavimais, apie milijoną eurų. Sudėtingi griovimo darbai ir techniškai: pastatas – pačiame miesto centre, apsuptas įstaigų, gyvenamųjų namų. Neišvengiamai kils dulkių, bus daug triukšmo.
Anksčiau buvo manoma „Britanikos“ negriauti iki pamatų, bet iš esmės atnaujinti esamą pastatą, pritaikant jį naujoms reikmėms.
„Vis dėlto buvo paskaičiuota, kad griauti ir statyti iš naujo gerokai pigiau ir prasmingiau. Viešbutis pastatytas nekokybiškai, neracionaliai išdėstytos ir suplanuotos patalpos. Kambariai labai maži, žemi“, – aiškino G.Natkevičius.
Jis teigė, kad statant naują pastatą bus stengiamasi panaudoti senojo statybines medžiagas: metalą, armatūrą, betoną.
Kauno savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius pripažino, jog pastatų vaiduoklių epocha Kaune iš tiesų per ilgai užsitęsė. Bet, urbanistikos specialisto nuomone, tai lėmė iš esmės objektyvios priežastys.
„Tokių priežasčių – ne viena. Kai šie viešbučiai buvo projektuojami, statomi, Kaune gyventojų sparčiai daugėjo. Atvykdavo daugybė turistų. Buvo manoma, kad reikės didelių viešbučių, jie atsipirks. Vėliau prasidėjo atvirkštiniai procesai, nebereikėjo tokių milžinų. Prisidėjo ir privatizacijos laikų nesklandumai.
Tokiems dideliems objektams sunku rasti investuotojų, sudėtinga išspręsti projektines užduotis. Bet labiausiai „Respublikos“ ir „Britanikos“ likimą sujaukė ilgai užtrukę teisminiai ginčai“, – kalbėjo N.Valatkevičius.
N.Valatkevičius taip pat sakė tikintis, kad „Respublikos“ griaučių pašalinimas iš miesto centro taps pastatų vaiduoklių epochos pabaiga. Paskui ateis ir „Britanikos“ eilė.
Miesto savivaldybė gavo šnipštą
Keturiolikos aukštų, 500 vietų viešbutis Kęstučio gatvėje pradėtas statyti 1986 metais.
1998 metais, kai Kaunui vadovavo meras Henrikas Tamulis, dėl nebaigto viešbučio statybos su bendrove „Britanika“ savivaldybė pasirašė jungtinės veiklos sutartis.
„Britanikos“ atstovai žadėjo ne tik baigti įspūdingo tūrio keturiolikos aukštų statinį, bet ir nudažyti Kauno rotušę.
Per daugiau kaip dešimtmetį nebuvo įvykdyta nė vieno procento įsipareigojimų, „Britanika“ ėmė valdyti 80 procentų puikioje vietoje esančio objekto akcijų, o savivaldybei liko vos 20 proc.
Savivaldybėje būta bandymų teisiniais būdais susigrąžinti nebaigtą statyti viešbutį, bet viskas staiga nutrūko.
2007 metais buvo paskelbta, kad su „Britanika“ pasirašyta taikos sutartis mainais į įsipareigojimus, jog pastatas bus atnaujintas iki 2010–2011 metų. Vis dėlto ir šis planas netapo realybe. Viešbutis visam laikui išslydo iš savivaldybės rankų.
Savivaldybei liko tik trupiniai – per aukcioną už 2,73 mln. litų (apie 800 tūkst. eurų) pavyko parduoti likusias 20 proc. akcijų.
