„Sovietiniais metais suprojektuoto statinio vidaus patalpų aukštis siekia tik 258 centimetrus, o tai labai mažai“, – kalbėjo žinomas architektas Algimantas Kančas. Ankstesnių „Respublikos“ savininkų užsakymu jis projektavo statinius gretimuose sklypuose. Šis kompleksas turėjo iškilti Karaliaus Mindaugo prospekte, visai greta prekybos centro „Akropolis“ bei „Žalgirio“ arenos.
Sudėjus grindis ir lubas kambarių aukštis visiškai neatitiktų šiuolaikiniams viešbučiams keliamų reikalavimų. Kita vertus, Kaunui šiuo metu turbūt ir nereikia viešbučio, kuriame būtų keli šimtai kambarių. Vienu metu svarstyta galimybė pastatą paversti studentų bendrabučiu.
Pasak A.Kančo, nevykęs ir vidaus patalpų išplanavimas – jose buvo numatyti labai ilgi koridoriai ir maži kambariai, o keisti išplanavimą išpjaustant sienas nėra jokių galimybių.
Už unikalią vietą – didelė kaina
„Šiuolaikiški biurai įrengiami visai kitaip – patalpas galima labai lengvai ir greitai suformuoti pagal kiekvieno kliento poreikius. Šiame pastate nėra tokios galimybės“, – aiškino architektas.
Jo kolega Gintautas Natkevičius prieš kelerius metus buvo parengęs projektą, kuriame buvo numatyta palikti tik išorines pastato sienas, o vidaus patalpas įrengti iš naujo.
Dar blogiau, kad prie viešbučio beveik nėra vietos automobiliams statyti. Tokiam dideliam statiniui reikėtų labai didelės aikštelės ir visai nesvarbu, kokia būtų jo paskirtis. 85 arų ploto žemės sklype ją įmanoma įrengti tik požemyje, tačiau nenugriovus statinio tokio projekto neįmanoma imtis.
A.Kančo skaičiavimais, „Respublikos“ viešbučio nugriovimas dar kainuos apie 2 mln. eurų, todėl „Vičiūnų grupė“ išties brangiai sumokėjo už teisę naudotis šiuo žemės sklypu. Kita vertus, tai išties puiki Kauno vieta verslui.
„Kauno mero Visvaldo Matijošaičio šeimos valdomos įmonės sprendimą pirkti šį miesto centre stovintį vaiduoklį galima pavadinti ir duokle miestui“, – svarstė A.Kančas. „Vičiūnų grupės“ vadovai planuoja naujajame pastate įkurdinti ir įmonės pagrindinę būstinę.
Sienos greitai nesugrius
Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro vadovas Vitoldas Vaitkevičius pritarė sprendimui griauti statinį ir nurodė panašias priežastis. Tuo tarpu paties statinio patikimumas jam nekelia abejonių.
„Betonas yra ilgaamžė medžiaga ir per porą dešimtmečių šios sienos neturėjo smarkiai nukentėti“, – įsitikinęs specialistas.
V.Vaitkevičius mano, kad ardant statinį iš pradžių armatūra bus atskirta nuo betono, o sutrupintos sienos bei perdangos bus naudojamos kelių tiesimo darbams.
„Lietuvoje yra tokiems darbams reikalingos technologijos, todėl nekyla abejonių, kad šios medžiagos bus naudingai panaudotos“, – kalbėjo V.Vaitkevičius.
Baigėsi pinigai ir lenkai išvyko
Viešbutis „Respublika“ Karaliaus Mindaugo prospekte buvo pradėtas statyti dar 1988 metais. Jis turėjo tapti sovietinės turizmo agentūros „Intourist“ tinklo dalimi ir skirtas pirmiausia svečiams iš užsienio.
Įspūdingo dydžio statinio statyba buvo patikėta žinomai Lenkijos bendrovei „Budimex“. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę įspūdingo projekto finansavimas nutrūko ir kaimyninės šalies statybininkai išvyko. Maždaug nuo 1992 metų į priekį nebuvo pasistūmėta.
Nebaigtas viešbutis atiteko bendrai Lietuvos ir Šveicarijos bendrovei „Respublika-Falkenhorst“, tačiau ji netrukus žlugo ir statinį perėmė su Kauno verslininku Gintaru Kviliūnu susijusi bendrovė. Ji ir valdė statinį iki pastarojo meto, tačiau dėl Kauno savivaldybės padidintų mokesčių tokių vaiduoklių savininkams aktyviai ieškojo pirkėjo. Juo tapo aktyviai prieš tokius vaiduoklius kovojusio Kauno mero V.Matijošaičio įmonė.
Kurį laiką statinio prieigos išvis nebuvo prižiūrimos ir saugomos, todėl jo viduje dažnai įsikurdavo valkatos, narkomanai, smagindavosi grafitininkai. Miesto valdžiai reikalaujant teritorija buvo aptverta aukšta tvora, įrengta apsaugos sistema.
Ką būtų galima išvysti viduje? Krūvas užsilikusių statybinių medžiagų, šiukšlių ir daugybę grafičių ant sienų.
