Kiek buvo Kauno valdžios komandų, maždaug tiek būta įvairių projektų, kaip ir už kokias lėšas sutvarkyti fortus, juos pritaikyti kaip masalą turistams privilioti ir kitoms šių laikų reikmėms.
Apgriuvę Kauno tvirtovės statiniai, užimantys didžiulę teritoriją, – vien VI fortas išsidėstęs 12 hektarų plote. Iš viso yra devyni fortai, Kauno tvirtovės „paketui“ priklauso net 740 statinių. Bet tik du jų gyvi – IX fortas, kuriame nuo sovietmečio veikia memorialas genocido aukoms, ir VII fortas, atgaivintas privačiomis lėšomis.
Panemunėje įsikūrusį V fortą nuomojasi dažasvydžio klubas, Seniavoje esantį III fortą aptvarko ir savo reikmėms panaudoja vietos bendruomenė.
Jau senokai nuspręsta VI forte steigti karo technikos muziejų, kaip Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinį. Bet muziejus kol kas – tik patrauklių kompiuterinių vaizdų rinkinys.
Pajudėjo iš mirties taško?
Vis dėlto Kauno savivaldybė parengė detaliuosius ir techninius forto atnaujinimo planus, ieškoma finansavimo. O kad projektas greičiau pajudėtų į priekį, kauniečiai buvo pasikvietę ir kultūros ministrą Šarūną Birutį, nes tokiam stipriam užmojui būtina Vyriausybės parama.
Šiuo metu muziejinė karo technika saugoma Vilniuje, Olandų gatvėje. Bet planuose jau senokai jai numatyta vieta karo technikos muziejuje, kuris turėtų įsikurti Kauno VI forte.
„Šiuo metu baigtas rengti VI forto tikslinis projektas. Gavus finansavimą VI forto restauravimo darbai galėtų prasidėti netrukus. Pasinaudodami užsienio partnerių patirtimi ketiname muziejui skirti tik dalį patalpų. Dalis patalpų būtų naudojama komercinėms reikmėms. Forto prieigose numatoma įrengti amfiteatrą, kuriame galėtų vykti įvairūs kultūros renginiai“, – pabrėžė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Pirmajam VI forto atnaujinimo etapui, per kurį bus įrengtas karo technikos muziejus, reikėtų 4 mln. eurų, visam kompleksui – apie 10 mln. eurų.
Pinigų ieškos visur
Lėšų šaltinių problema iki šiol ir buvo pagrindinė kliūtis, kurios neperžengė visi, net labai patrauklūs Kauno fortų pritaikymo šiuolaikinėms reikmėms planai. Kur pinigų bus ieškoma dabar?
Kauno vicemeras Povilas Mačiulis teigė, jog lėšų ieškoma kompleksiškai – bus bandoma pritraukti ir ES, ir privačių lėšų. Tikimasi ir Vyriausybės paramos.
Kauno miesto savivaldybė ir Kauno fortų paveldo entuziastai tikisi, jog pirmas VI forto atgaivinimo etapas, kai turėtų būti įrengtas karo technikos muziejus ir amfiteatras, bus įgyvendintas per 5–6 metus.
„Problema yra ne apskritai rasti pinigų, o juos protingai panaudoti. Svarbiausia – kad būtų sumanus ir geras šeimininkas. Antraip pinigai nueis vėjais“, – sakė viešosios įstaigos „Kauno tvirtovės projektai“ vadovas, Lietuvos kariuomenės vado patarėjas Valdas Rakutis.
Jis teigė, kad jau greitai ketinama žengti pirmąjį žingsnį – VI forte pastatyti informacinius ženklus ir įspėjamuosius užrašus apie kol kas pavojingas vaikščioti vietas.
Nelaimingi atsitikimai
„Kauno tvirtovės projektų“ vadovas V.Rakutis atkreipė dėmesį, kad jau dabar matyti, jog fortai domina kauniečius, todėl prasminga juos tvarkyti ir pritaikyti šių laikų poreikiams.
Ne tik turistams pritraukti – galbūt anksčiau vyravęs ribotas suvokimas, kaip panaudoti fortus, ir stabdė jų atkūrimą bei finansavimo paieškas.
„Mes šią vasarą buvome surengę ekskursiją dviračiais po visą Kauno tvirtovės kompleksą. Išvyka truko net dvi dienas – tad įsivaizduokite, kokių didelių dykų plotų turi Kaunas! – kalbėjo V.Rakutis. – Tai puikios vietos bendruomenėms pasireikšti, amatininkams, kultūrininkams. Arba, tarkime, Šilainiuose nėra parko.
Bet stūkso apleistas VIII fortas, labai įdomus objektas. Jį sutvarkius šilainiškiai turėtų puikų parką.“
Varžo griežti reikalavimai
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pripažino, kad užmojis prikelti carinius fortus naujam gyvenimui tikrai yra sunkus uždavinys.
„Didžiulės lėšos yra tik viena medalio pusė. Būtina sukurti tinkamą vadybos modelį, kad būtų tvirtovės šeimininkas. Ir mes jau pasistūmėjome šia linkme. Dar vienas keblumas – tai griežti paveldosaugos reikalavimai. Daugelyje užsienio šalių yra taip, kad jei gaivinant senienas atsiranda poreikis įterpti modernų stiklo ir betono statinį, taip ir daroma be didelių abejonių. Pas mus – kitaip“, – pažymėjo V.Matijošaitis.
Tačiau Lietuvoje, ypač Kaune, prieš istorinių statinių šiuolaikinimą kyla ne tiek paveldosaugininkai, kiek konservatyvių nuostatų gyventojai. Kai buvo atnaujinama ir turistams pritaikoma Kauno pilis, pasipriešino susikūrusi „Pilėnų“ draugija – reikalavo verčiau jau palikti pilį apgriuvusią, kaip buvo.
Apsilankęs VI forte, kaip tokiais atvejais visada būna, kultūros ministras Š.Birutis pareiškė susidomėjimą kauniečių sumanymais, pažadėjo paramą. Vyriausybės panašią paramą žada apie 20 metų, bet galingoji Kauno tvirtovė tebesapnuoja praeitį po vešlios žolės ir krūmų antklode.
Faktai apie Kauno fortus
Kauno, XIX amžiuje buvusio carinės Rusijos pasienio miestu, tvirtovė pradėta statyti 1879 metais, caro Aleksandro II įsakymu.
Mūriniai tvirtovės fortai ir baterijos buvo išdėstyti apylygiu atstumu (kas 2–2,5 km), beveik taisyklingu ovalu. Tarp fortų, vienoje linijoje su jais, buvo statomi betoniniai bunkeriai, saugyklos ir artilerijos baterijos.
Fortai buvo statomi iki 1913 metų, prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas nutraukė X forto statybą. Plečiant tvirtovės kompleksą Panemunėje įrengtas pirmasis oro uostas.
Kauno tvirtovė užėmė daugiau kaip 25 kvadratinius kilometrus, o iki 1914 metų jos plotas padidėjo iki 65 kvadratinių kilometrų.
Tačiau prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui tvirtovė neatlaikė vokiečių artilerijos smūgių.
Tarpukariu kai kurie fortų statiniai buvo pritaikyti visuomenės poreikiams: įrengti butai varguomenei, VI forte – karinis kalėjimas, VII – Centrinis valstybinis archyvas, V – dirbtuvės, I – dujų kamera, IX – Kauno sunkiųjų darbų kalėjimas.
VII ir IX fortuose Antrojo pasaulinio karo metais buvo masiškai žudomi žydai.
Sovietų okupacijos metais VI fortą naudojo okupacinė kariuomenė, pasitraukusi 1993 metais. Šis fortas, palyginti su kitais, neblogai išsilaikė.
