Sertifikuotų pastatų dauguma – Vilniuje
Nors žalieji pastatai atsirado jau daugiau kaip prieš du dešimtmečius, jie pamažu dygsta ir Lietuvoje. Skaičiuojama, jog šiuo metu sertifikuotų ir dar sertifikuojamų pastatų šalyje yra 18, vienas jų Kaune – tai „Žalgirio“ arena, visi kiti yra Vilniuje.
Žaliojo pastato sertifikatus kol kas turi tik sporto arena ir biurų pastatai. Vieni pavyzdžių galėtų būti verslo centras „Quadrum“ Konstitucijos prospekte, taip pat būsimas „Technopolio“ pastatas“, – antradienį vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Žalieji pastatai – Vilnius 2015“ vardijo Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Paprastai žaliojo pastato statusą patvirtina tarptautiniai sertifikavimo standartai, tokie kaip BREAM ir LEED, tačiau Lietuvos žaliųjų pastatų taryba šalies nekilnojamojo turto plėtotojams suteiks galimybę įvertinti pastatus ir pagal pačių sukurtą Nacionalinę pastatų vertinimo sistemą. Tarybos atstovas tikino, jog ši sistema bus bent dešimt kartų pigesnė nei tarptautiniai standartai, todėl jos prieinamumas turėtų paskatinti žaliųjų pastatų statybą šalyje.
Renovacija tampa mados reikalu?
Nors sertifikuotas žaliasis pastatas turi atitikti aibę reikalavimų, iš esmės žaliojo namo sąvoka apibūdina pastatą, kuris yra nekenksmingas aplinkai ir taupo energiją. Būtent tokių pastatų šalyje daugėja. „Būti žaliam tapo madinga, tuo galime aiškinti ir išaugusį daugiabučių renovacijos poreikį. Pavyzdžiui, 2013 metais renovuoti tik 123 namai, o šiais metais jau turėsime apie 700–800 renovuotų daugiabučių. Galima sakyti, jog renovacija tampa mados reikalu“, – samprotavo aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.
Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje jau yra 68 pastatai, kurių energinė klasė atitinka A arba A+, o atnaujinti seni daugiabučiai pasiekia C, kartais B energinę klasę. Taip sutaupoma ne mažiau kaip 40 procentų energijos sąnaudų.
„Kita žaliųjų pastatų populiarumo priežastis yra naujas reikalavimas – nuo 2016-ųjų naujų daugiabučių statyboje turi būti pasiekta ne mažesnė kaip A energinė klasė. Manau, jog šie nauji reikalavimai yra puiki pradžia pasyviųjų namų statybai“, – pridėjo D.Matonienė.
Aplinkos ministerija žada persvarstyti A energinės klasės pastatų reikalavimus, kad pertekliniai statybos reikalavimai neužkirstų kelio aplinkai nekenksmingų pastatų plėtrai.
Planuojama pastatus atnaujinti kvartalais
Nors valdžios atstovai džiaugiasi daugiabučių renovacijos procesu, kol kas atnaujinami tik pavieniai pastatai, todėl ateityje planuojama pradėti kvartalinę daugiabučių renovaciją, į pagalbą pasitelkiant Vokietijos aplinkos ministerijos specialistus. „Tikimės, kad naujoje programoje dalyvaus visos savivaldybės, tačiau kol kas bandomuosius kvartalų renovacijos projektus pradėjo trys miestai – Utena, Šiauliai ir Birštonas“, – kalbėjo premjero patarėja Jūratė Juozaitienė.
Kvartalų renovacija turėtų ne tik išspręsti daugiau problemų, bet ir padėti burti gyventojų bendruomenes, nes būtų tariamasi ir bendradarbiaujama ne su vieno namo gyventojais, bet su visu kvartalu. Pagal naująją renovacijos programą turėtų būti ne tik atnaujinami daugiabučiai, bet ir pasirūpinama reikiamu apšvietimu ir automobilių aikštelėmis.
