Praėjusią savaitę Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto studentai surengė konferenciją – diskusiją „Kaip keisis Kaunas po 20 metų?“
Renginyje dalyvavo ir savo nuomones pateikė architektai, nekilnojamojo turto projektų plėtotojai ir miesto valdžios atstovai.
Savo įžvalgomis dalijosi ir KTU lektorius, urbanistikos ekspertas Martynas Marozas. Nors specialistas gyvena Vilniuje, bet yra puikiai įsigilinęs į aktualiausias su Kauno plėtra susijusias problemas, kurios iš šono matyti dar geriau nei patiems kauniečiams.
„Laikinajai sostinei“ ekspertas plačiau išsakė savo nuomonę apie tai, kuria linkme turėtų plėtotis Kaunas, įspėjo apie naujų pastatų vaiduoklių grėsmę ir tikino, kad kauniečiams per brangu išlaikyti platų Karaliaus Mindaugo prospektą.
– Diskusijoje užsiminėte, jog jums juokingai atrodo kauniečių siekis varžytis su Vilniumi. Nejaugi kauniečių ambicijos nepagrįstos, ir mes tikrai atrodome tarsi degalinė tarp Vilniaus ir Klaipėdos? – „Laikinoji sostinė“ paklausė M.Marozo.
– Mano nuomone, Kaunas neturėtų siekti tapti paprasčiausiu didmiesčiu, kuriame stovi vienodi dangoraižiai. Kaunas man žavus dėl savo alternatyvios kultūros. Čia labai stiprios bendruomenės. Aktyvūs jų nariai tapatinasi su vietomis, kuriose gyvena ir kuria savitas tradicijas bei aplinką.
Manau, jog puiku, kad Kaune nėra garsiausių pasaulio prekių ženklų atstovybių. Miesto valdžia turėtų skatinti vietinį verslą. Vietiniai prekės ženklai, kraštovaizdis, pačių žmonių kuriama kultūra – tai gali suformuoti unikalų Kauno veidą, kuris bus įdomus ir kitiems.
Norėčiau, kad Kaunas eitų ne į priekį, nes tai reiškia kopijuoti kitus, bet eitų priekyje, nebijotų eksperimentuoti.
Norint atsakyti į klausimą, koks Kaunas bus po 20 metų, apie tai reikia diskutuoti. Politikai, visuomenės atstovai, intelektualai ir verslininkai turėtų būti ne atskiros salos. Visi kauniečiai bendrai turi išgryninti idėją, kuo Kaunas yra unikalus.
– Vieną atsakymą į šį klausimą tarsi ir radome. Tai unikali tarpukario modernioji architektūra. Didžiuojamės ir Laisvės alėja. Tačiau daug unikalių pastatų ir pati alėja vis dar merdi, niekaip nepavyksta atsakyti į klausimą, ką daryti ir su miesto centre styrančiais pastatais vaiduokliais? Kaip, jūsų nuomone, spręsti šias problemas?
– Neseniai Kauno valdžios atstovai pasiūlė, kad pastatų vaiduoklių savininkai, net jei statiniai nebaigti statyti, mokėtų nekilnojamojo turto mokestį. Tokį pasiūlymą palaikau. Manau, jei jis būtų priimtas ir įteisintas, tai būtų naudinga visai Lietuvai, nes su šia problema susiduriama įvairiuose miestuose.
Tačiau ne tik dabartiniai Kauno pastatai vaiduokliai kelia nerimą. Įžvelgiu kur kas didesnių pavojų, su kuriais susidurs kauniečiai. Tai miesto centre esantys keli modernistinės architektūros pastatai: dalis centrinio pašto, keli statiniai, kuriuose veikė KTU ir Vytauto Didžiojo universiteto fakultetai.
Iš jų studentai ir pašto tarnautojai išsikraustė. Jei miesto valdžia tik lauks investuotojų, kurie įkvėptų naujos gyvybės šiems pastatams, jie netrukus taps vaiduokliais.
Reikia, kad jau dabar būtų aiškiai pasakyta, kas juose gali būti, reikia keisti jų paskirtį, transformuoti.
Jei per artimiausius kelerius metus to nenutiks, liks vis mažiau tikimybės, kad atsiras nauji šeimininkai.
Pavyzdžiui, studijuodamas Olandijoje gyvenau bažnyčioje, kuri buvo paversta studentų bendrabučiu. Centrinėje navoje įrengtas liftas, aplink – studentų kambariai.
Kaune reikia atskirai įvertinti kiekvieną vertingą pastatą ir, pavyzdžiui, leisti kurti juose savotiškas mini laisvąsias ekonomines zonas. Taip pat sudaryti tokių pastatų sąrašą, nuspręsti, kurie yra vertingiausi ir kuriems prižiūrėti reikia bent dalinės valstybės ar savivaldybės paramos.
– Tačiau statistika byloja, kad vis daugiau kauniečių renkasi statytis namus ir gyventi rajone. Ką daryti, kad miestas taip stipriai netuštėtų?
– Bendrajame Kauno plane numatyta, kad miestą toliau reikia kurti dabartinėse jo ribose, nes pačiame mieste plyti daugybė tuščių plotų. Tačiau kauniečiai mieliau renkasi statytis namus rajone, nes žemė ten kur kas pigesnė nei mieste. Tokie gyventojai dirba mieste, naudojasi visa miesto infrastruktūra, tačiau mokesčius moka rajonui.
Tai suprantama. Todėl Kaune būtina pasiūlyti taip pat patrauklias gyvenimo sąlygas su kokybiška gyvenamąja aplinka. Tik didingi miestai gali pritraukti didingus žmones – gerus įvairių sričių specialistus. Tačiau tokie juk nenorės gyventi sovietmečio daugiabučiuose.
Kol kas matau, kad apie patrauklią ir patogią gyvenamąją aplinką daugiau tik kalbama. Kuriant miestą reikėtų daugiau galvoti apie atskiras gyventojų grupes – senjorus, jaunas šeimas, startuolius, studentus. Reikia kurti įvairioms atskiroms grupėms pagal skirtingus poreikius pritaikytus gyvenamuosius kvartalus.
– Konferencijoje užsiminėte ir apie tai, kad Kaunas turi didžiulę infrastruktūrą, kuri miestui neša nuostolių ir yra nenaudojama. Ką turėjote omenyje?
– Didžiulė infrastruktūra mieste taip pat yra problema. Pavyzdžiui, Kaune yra plačiausia visoje Lietuvoje gatvė – Karaliaus Mindaugo prospektas.
Vietomis jis turi 8 eismo juostas. Tačiau realiai vairuotojai važiuoja keturiomis. Kita prospekto dalis užstatyta automobiliais arba vairuotojai į kraštines eismo juostas nesuka, nes jiems tai nepatogu.
Manau, kad Kauno centrui tokios plačios gatvės nereikia. Pirmiausia, jos priežiūra miestui kainuoja milžiniškus pinigus. Antra – asfalto juostos atkerta miestą nuo Nemuno, todėl kauniečiai vis dar neišnaudoja puikios upės.
Vakarų Europos šalys tokias problemas seniai išsprendė. Vykti į centrą savo automobiliu tiesiog neapsimoka. Per brangiai kainuoja jo stovėjimas. Žmonėms siūloma alternatyva naudotis dviračiais, viešuoju transportu ar eiti pėsčiomis.
Esu įsitikinęs, kad ir Kaune visų keturių rūšių eismo dalyvių teisės turi būti lygios, neturi būti išskirti tik automobilių šeimininkai.
Kaunas turi puikius aplinkkelius, jais pasiekti savo kelionės tikslus yra greičiau. Todėl manau, kad Karaliaus Mindaugo prospektą galima siaurinti ir keisti gyventojų įpročius. Iš to laimėtų pats miestas.
