Vienoje Kalvarijų gatvės pusėje šalia konteinerių telkšo dvokianti šlapimo bala. Kitoje gatvės pusėje – turgavietė, kur ant tokio paties šaligatvio išdėlioti pieno, kiti maisto produktai.
Siaubinga antisanitarija – ne tik šioje vietoje. Smirdintys, išmatomis ištepliotais šonais atliekų konteineriai ir Giedraičių, Krokuvos, S.Fino bei kitose gatvėse, nes dauguma gyventojų iki šiol neturi tualetų.
Atlikę gamtinius reikalus į kibirą jie turinį tiesiog šliūkšteli į konteinerį.
Neprisipažino nė vienas
Vos už kilometro esančiai savivaldybei parašyti Šnipiškių gyventojų skundai vienas už kitą baisesni.
Pasakodamas apie smirdinčius Kalvarijų gatvės konteinerius visai šalia turgaus gyventojas neslėpė pasibjaurėjimo. Pėstieji, perbridę šią bjaurastį, išnešioja ją ant avalynės padų, fekalijos teka į lietaus kanalizaciją.
„Ši problema nesprendžiama metų metus. Būtų gerai, kad savivaldybės administracijos atsakingas padalinys neapsiribotų teršėjų paieška, kurių tikriausiai nepavyks nustatyti, bet spręstų problemą ir užtikrintų, kad gatvė nebūtų teršiama“, – mokė valdininkus Šnipiškėse gyvenantis vyras.
„Sostinės“ žurnalistų netoli konteinerių sutikta moteris gynėsi: „Nei aš, nei mano šeima nepilame išmatų kibirų. Bet tie kaimynai taip tikrai daro“, – mostelėjo ranka į sukiužusią trobą pašnekovė.
Viena iš nurodyto namo gyventojų Diana taip pat prisiekinėjo išmatomis konteinerių neteršianti. Kam – juk namuose yra tualetas. Tiesa, kanalizacija – vietinė.
Kiti kaimynai aiškino tą patį – kas prisipažins esąs teršėjas? Ir vis rodė į lūšnyną, kuriame gyvena du broliai. Jų tėvas neseniai mirė, tad abu puolė smarkiai gerti. Pas juos dar kažkoks valkata apsigyveno.
Kol buvo gyvas tėvas, šeima naudojosi lauko tualetu. Dabar net ir jo nebėra.
Įamžino bent srutų balą
Krokuvos gatvėje – ta pati bėda. Gyventojai į konteinerius meta ne tik buitines atliekas, aplink juos tvyro baisi smarvė.
Tuo pasipiktinęs vienas kaimynas teršėjų su fotoaparatu tykojo kelias dienas. Deja, nufotografuoti nevalų nepavyko.
Tad vilnietis įamžino bent srutų balą, susikaupusią prie konteinerių. „Kelias dienas nelijo, aplink sausa, tai iš kur šitas skystis?“ – klausė jis.
Vyro nuomone, sučiupus teršėjus už rankos, jiems už bausmę tuos smirdinčius konteinerius reikėtų pastatyti po langais.
Beje, savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnams Kazimirui Guščo ir Vitai Žemeckaitei keturi bendrovės „Ecoservice“ konteineriai, dėl kurių skundėsi vilnietis, nesmirdėjo.
Patikrinę pateiktą informaciją jie teigė pažeidimų neužfiksavę.
Šiukšlės esą nuolat išvežamos, o antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelė tvarkinga ir prižiūrima. Pareigūnai pamokė kitą kartą pastebėjus teršėjus skambinti nedelsiant.
Tuo metu Aplinkos ministerijos Vandenų politikos skyriaus vedėjas Irmantas Valūnas pripažino, kad išmatų pylimas į gatvę – aplinkosaugos pažeidimas, už kurį griežtai baudžiama.
Pamėgino užpilti smėliu
„Visas Šanchajus smirdi“, – atsiduso „Ecoservice“ darbuotojas, į šiukšliavežį iš konteinerio kratydamas atliekas. Jis negalėjo išskirti šio rajono gatvės, kurioje ši problema opiausia.
Pasak jo, tualetais paverstų konteinerių pasitaiko visose Šanchajumi pramintų Šnipiškių gatvėse.
Bet baisiausia vieta yra Giedraičių gatvėje, dykynėje už metalinių garažų.
Čia nuo pokario laikų tebėra paplavų duobė, į kurią gyventojai pila fekalijas. Blogiausia, kad tos duobės niekas neištuština ir po didesnio lietaus aplink viskas plaukia.
Bendrovės „Mano aplinka“ kiemsargė Marijona pasakojo, kad pavasarį, kai liko gatvėse neišbarstyto smėlio krūva, jį panaudojo paplavų duobei užpilti.
Kurį laiką smirdėjo mažiau.
Pasak Marijonos, anksčiau, kai teritoriją dar prižiūrėjo bendrovė „Šnipiškių ūkis“, darbuotojai šią baisią duobę kartais išsiurbdavo.
O „Žirmūnų būsto“ atstovai kratosi šio darbo sakydami, kad srutų duobė – ne pastatas. Įmonė prižiūri tik namus.
„Daugybė skundų buvo dėl šios duobės, bet ji tebėra iki šiol. Ir, atrodo, ilgai bus“, – svarstė Marijona.
Pradėjo deginti būdeles
Kita srutų duobė dar neseniai buvo S.Fino gatvėje.
Neapsikęsdami smarvės ją užpylė patys gyventojai. Mat šalia – jų daržai.
Šią vasarą Šnipiškėse suliepsnojo du lauko tualetai Augėliškio ir Giedraičių gatvėse. Būdeles pakūrė nerandantys ko nusitverti paaugliai? Ne, Šnipiškėse daugiau nei dvidešimt metų gyvenantis Justinas Micelis įsitikinęs, kad lauko tualetus supleškino kaimynas.
„Vasarą per karščius smarvė buvo baisi. Eidamas Krokuvos gatve galėjau pasakyti, kuris gyventojas kuopia savo lauko tualetą, o kuris ne.
Gyventi šalia nevalos – menkas malonumas. Todėl manau, kad kaimynai būdeles ir degino“, – sakė J.Micelis.
Tik kai sudegė būdelė, vienas Šnipiškių gyventojas įsirengė gilesnę srutų duobę ir tualetą namuose.
Būdelė – lyg ir statinys, bet „Žirmūnų būstas“ kratosi ir jų priežiūros.
Vietos, kur fekalijos pilamos į šiukšlių konteinerius
Gyventojų apklausa buvo lemtinga
Šnipiškėse įgyvendinamas vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros projektas, su bendrove „Instita“ pasirašyta 285 tūkst. eurų statybos darbų sutartis.
Šiuo metu jau atlikta per 60 procentų darbų, o projekto įgyvendinimo pabaiga numatyta kitų metų sausį. Prie nuotekų tinklų galės būti prijungtas 281 namas.
Šnipiškėse bus nutiesta apie 0,098 kilometro vandentiekio bei 2,137 kilometro nuotekų tinklų. Tačiau jie tiesiami Širvintų, Durpių, Molėtų ir kitose gatvėse. Šie tinklai Krokuvos, Giedraičių ir S.Fino gatvių nepasieks.
Kada šių gatvių gyventojai galės džiaugtis kitiems vilniečiams įprastais patogumais, bendrovės „Vilniaus vandenys“ atstovė Rūta Mackevičiūtė negalėjo atsakyti.
Anot jos, vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Šnipiškių pietinėje dalyje įtraukta į 2014–2020 metų vystymo programą, tačiau jos finansavimas iki šiol nėra patvirtintas. Jei bus gautas finansavimas, nuotekų tinklų klojimas numatomas apie 2016–2017 metus.
Paklausta, kodėl Šnipiškėse iki šiol nebuvo vandentiekio ir kanalizacijos, R.Mackevičiūtė aiškino, kad prieš trejus metus buvo atlikta gyventojų apklausa, siekiant nustatyti, kiek jų ketina naudotis paslaugomis, jeigu būtų pakloti vandentiekio bei nuotekų tinklai.
Šnipiškės buvo suskirstytos į dvi teritorijas: kvartalą tarp Linkmenų, Ozo, Kalvarijų, Žalgirio gatvių ir kvartalą tarp Linkmenų, Lvovo, Kalvarijų, Žalgirio gatvių. Iš pirmosios teritorijos gauti 73 rašytiniai įsipareigojimai prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, o iš antrosios – tik 4.
Todėl pirmenybė buvo teikiama rajonui, kuriame paslaugomis besinaudosiančių gyventojų buvo daug daugiau.
