Pernai pavasarį drąsią idėją subrandino tuometis Kauno meras Andrius Kupčinskas – jis pasiūlė nugriauti Želvos gatvės 12-uoju numeriu pažymėtą namą, o žemės sklypą perleisti verslininkams.
Statybų specialistai palankiai įvertino pasiūlymą apgailėtinos būklės daugiabučius griauti, o ne atnaujinti, mat senieji statiniai daugeliu aspektų neatitinka šių dienų poreikių. Svarstyta galimybė vėliau imtis net viso miesto kvartalo atnaujinimo.
Visas Žaliakalnio rajone stovintis 26 butų namas ir žemės sklypas aplink jį priklauso Kauno savivaldybei. Varginguose būstuose anksčiau glaudėsi socialiai remtinos šeimos.
Verslui neįtiko sąlygos
Visiems šio namo gyventojams buvo pasiūlytas naujas būstas, o miesto valdžia viešai siūlė verslininkams imtis bendro projekto. Jie esą galėtų nugriauto namo vietoje pastatyti aukštesnį gyvenamąjį pastatą, parduoti jame įrengtus butus, o mainais kitoje miesto vietoje pastatyti socialiniam būstui skirtą namą.
Svarstyta galimybė statybų verslu užsiimančioms įmonėms pasiūlyti pasirašyti viešosios partnerystės sutartį, tačiau tai ir tapo bene didžiausia kliūtimi projekto proveržiui.
Verslininkai tąkart atvirai pareiškė, kad miesto valdžia nori primesti labai didelius ir brangiai kainuojančius įsipareigojimus. Jiems būtų nepalyginti paprasčiau, jeigu savivaldybė tiesiog parduotų griautinus statinius ir leistų dirbti savo nuožiūra.
Nepavyko ir antru bandymu
Verslininkų susidomėjimą bandyta padidinti sumanymu investuotojui pasiūlyti plėsti veiklą ir greta stovinčiam namui priskirtame žemės sklype.
Šis savivaldybei priklausantis pastatas yra tokio paties dydžio, taip pat labai prastos būklės, o kelis likusius jo gyventojus galima iškeldinti į kitą vietą.
Investuotojui esą atsivertų didesnės galimybės, taip pat pakiltų nekilnojamojo turto vertė, mat pašonėje neliktų griuvenos, kurioje šeimininkauja socialiai remtini žmonės. Vis dėlto ir tokios galimybės verslo bendruomenės nesudomino.
Laukia du svarbūs žingsniai
Pasak Kauno savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėjos Lauros Stankevičienės, abiejų daugiabučių būklė nėra tokia bloga, kaip manyta iš pradžių, todėl juos galbūt galima atnaujinti. Kita galimybė – parduoti.
Tačiau prieš priimant galutinį sprendimą teks žengti du žingsnius – suformuoti žemės sklypą aplink pastatus ir surasti naują būstą gyventojams, mat viename name dar įsikūrę beveik 10 žmonių.
„Neatlikus šių darbų, neįmanoma eiti į priekį“, – įsitikinusi L.Stankevičienė.
Valdžia žodžio netarė
Miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius mano, kad projekto eiga priklausys nuo politikų valios – galbūt statiniai bus rekonstruojami, galbūt nugriauti. Kol kas Kauno valdžia netarė savo žodžio.
Vis dėlto V.Abramavičius mano, kad ši miesto vieta socialiniam būstui nėra pati tinkamiausia.
