Padėjo statyti ir užsieniečiai
Nors molinio namo statybos dar nebaigtos, tačiau būsimo namo šeimininkę rezultatai jau džiugina – visai neseniai užbaigtos pirmojo aukšto sienos. O už paspartėjusias būsto statybas I.Šiliauskaitė gali dėkoti molinių bei šiaudinių namų entuziastams, su kuriais ji susipažino „Facebook“ tinkle. „Dažniausiai pagalbos sulaukdavome savaitgaliais, tačiau prasidėjus rugpjūčiui mus aplankė ir įvairūs keliaujantys žmonės, kurie sutiko pagelbėti. Čia trumpam pasidarbuoti buvo užsukę ir užsieniečiai iš Prancūzijos, Indonezijos bei net Australijos“, – pasakojo I.Šiliauskaitė.
Lietuvoje įprasta, jog šeimos nariai ir giminaičiai prisideda prie gyvenamojo namo statybų, tačiau kurti šį būstą daugiausiai padėjo svetimi, nepažįstami žmonės. Panašios talkos – gana įprastos tarp molinių bei šiaudinių namų gerbėjų, jie dažnai buriasi tiek norėdami padėti, tiek pasimokyti, kad ateityje galėtų patys pasistatyti tokį būstą. „Vieną kartą mus aplankęs vyriškis atliko ko ne trijų dienų darbą – vos per valandą. Todėl labai džiaugiamės kiekvieno pagalba, nes tai išties yra labai didelė paspirtis“, – pasakojo I.Šiliauskaitė.
Molinio namo statybos – reikalaujančios pastangų
Apie nuosavą namą svajojusiai moteriai, mintis statytis molinį būstą gimė ne iš karto. Ji bemaž trejus metus domėjosi ekologiškomis statybomis ir ieškojo ekonomiškiausio, šilčiausio ir sveikatai naudingiausio būsto. O ieškant informacijos internete bei konsultuojantis su specialistais paaiškėjo, jog visus šiuos kriterijus atitinka molio ir šiaudų namai, tačiau vienintelis jų trūkumas – daug pastangų reikalaujanti statyba.
“Šiuo metu esame beveik užbaigę pirmojo namo aukšto sienas – to rezultatas beveik keturi mėnesiai darbo tiek dviese, tiek su talkininkais. Žinoma, dėl lietaus ir įvairių kitų trukdžių statybos vyksta lėčiau, nei numatyta, tačiau labai viliamės šį namą galutinai užbaigti kitų metų vasarą“, – pasakojo I.Šiliauskaitė.
Namą pati statanti moteris pripažino, jog šis projektas yra išties ekstremalus – jis išsiskiria savo architektūra, reikalauja nemažai lėšų, bet to jį būtina statyti atidžiai bei su didele priežiūra, tačiau viso to rezultatas – šiltesnis bei kur kas patvaresnis būstas iš betono ir ekologiškų žaliavų.
„Vos tik pradėjus mąstyti apie molinį gyvenamąjį namą, mano šeimos reakcijos į tokias statybas pesimistiškos. Dažnas galvoja, jog moteriai tokio projekto imtis nederėtų, tačiau visiems, kurie turi savo svajonę patarčiau jos laikytis – juk gyvename vieną kartą“,- teigė I.Šiliauskaitė.
Namo statyboms – sunkvežemis molio
Yra daugybė būdų statyti būstą iš ekologiškų medžiagų: renkantis rąstus, akmenis, kanapes ar net mėšlą. Tačiau šiuo metu, šio namo statyboms daugiausiai buvo naudojamas molis, šiaudai bei sklype esantis gruntas. „Namo statyboms atsivežiau sunkvežimį molio, kurį turime sumaišyti su vandeniu, išplakti bei visą tai sumaišyti su gruntu“, – pasakojo I.Šiliauskaitė. Sienoms naudojamas molis – puiki statybinė medžiaga, nesukurianti elektrostatinio krūvio bei pasižyminti šilumos kaupimu bei laidumu drėgmei.
Šiame name taip pat bus formuojamas antrasis karkasas, kuriam tvirtumo suteiks gelžbetonio konstrukcija, o namo fasadas bus dengtas mediena ir skiedromis. „Pasirinkome namą šiltinti šiaudais, nes tai yra pati pigiausia šiltinimo medžiaga – ji net 20 kartų pigesnė už akmens vatą“, – teigė moteris. Pasakodama apie būsimuosius namus, pašnekovė paminėjo jog yra taip pat sumaniusi ir kiek netradicinį stogo sprendimą – jis bus apželdintas augalais, kurie nekels taršos bei sukurs estetinį būsto vaizdą.
Šiame name taip pat bus pritaikytos modernios energijos taupymo technologijos – saulės architektūros principai bei vandens šildymas savadarbiais saulės kolektoriais. Tuo tarpu būsto šildymui bus panaudotos vienos seniausių energijos taupymo technologijų – molio masės terminės savybės bus pritaikytos šilumos kaupimui ir atidavimui, o šildymas židiniu bus panaudotas kaip alternatyva dingus elektrai ar sustojus granuliniam katilui.
Ateities vizija – meno terapijų erdvė
Nors iš pažiūros gyvenamasis namas atrodo savanaudiškas dalykas, skirtas tik jame gyvenantiems žmonėms, tačiau būsimojo namo šeimininkė Indrė turi kiek kitokią viziją – ji tikisi antrąjį namo aukštą skirti kūrybinei ir rekreacinei veiklai. „Noriu šią erdvę skirti įvairioms veikloms, kviesti čia žmones į menų terapijas“, – pasakojo I.Šiliauskaitė. Į savo būstą ji tikisi pakviesti užsienio menininkus, kurie čia trumpam atvažiuotų ir kurtų – tokia veikla ypač paplitusi užsienyje.
Dažnai menininkams skirtos erdvės yra išskirtinės, tad šis būstas kaip tik turėtų tam tikti. „Tai natūralus namas, aplinkui auga organiški produktai, o šalies sostinė visai netoli“, – pridėjo pašnekovė. Ji tikisi, jog tai, ką dabar gauna iš svetimų žmonių, padedančių statytis būstą, galės atiduoti ateityje, įkurdindama namuose rekreacinę ir kūrybinę erdvę.
Ekologiški namai po truputį populiarėja
Nors Lietuvoje molinių-šiaudinių namų statybos nėra ypač paplitęs reiškinys, tačiau jos po truputį populiarėja. „Žmonės pamažu renkasi ekologiškas statybines medžiagas, nes jos tampa labiau prieinamos vartotojui ir yra puiki alternatyva įprastoms medžiagoms“, – teigė Marius Tarvydas, šiaudinių skydų gamybą bei molio tinko prekybą vykdančios įmonės „Ecococon“ direktorius.
Ekologiškos žaliavos tampa vis populiaresnės ir dėl mažesnių šildymo kaštų, taip pat jos garantuoja kur kas geresnį mikroklimatą namuose. Be to, ekologiškų statybinių medžiagų populiarumą didina geroji praktika – žmonės dalinasi savo patirtimi su kitais, todėl atsiranda vis daugiau pasitikėjimo šia alternatyva.
„Daugelio manymu, ekologiška statyba yra kur kas pigesnė, tačiau žmonės, kurie renkasi statytis būstą savavališkai, neapskaičiuoja savo laiko vertės, todėl tokių statybų negalima pavadinti pigiomis“, – teigė M.Tarvydas. Jo manymu, svarstant apie savarankišką būsto statybą, reikėtų apmąstyti ir apie rizikas, kurias gali sukelti neprofesionalios statybos bei būsimą statinio, kaip nekilnojamojo turto vertę.
