„Turėjau gerų patarėjų, kurie apsaugojo mane nuo klaidų, pernelyg didelio ploto. Juk 1999-aisiais bankai pradėjo plačiai skolinti, žmonės ėmė statytis didelius namus: kambarys tėvams, kambarys svečiams, o po namu dar ir rūsys“, – jaukioje savo namų terasoje Pavilnyje pasakojo įmonės „Paroc“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims Audronė Endriukaitytė.
Šios moters namas – 136 kvadratinių metrų, iš jų 110 – naudingojo ploto.
„Svetainė, virtuvė, miegamasis ir darbo kabinetas – man visko užtenka. Juk už kiekvieną kvadratinį metrą reikia mokėti, jį tvarkyti, apstatyti baldais, tad ar verta?“ – svarstė moteris. Kaip pati prisipažino, smegenis dėl tų kvadratų jai praplovė suomiai individualių namų parodoje, į kurią ji vyksta kasmet.
Teko pasitelkti kantrybę
Kiekvienais metais vis kitoje vietoje vykstančioje Suomijos būsto parodoje paprastai eksponuojama apie 40 įvairios architektūros visiškai įrengtų 80–250 kv. metrų ploto namų su skirtingai sutvarkyta aplinka.
Tai lyg savotiškos suomių Rumšiškės, tik mes savo Rumšiškėse einame pažiūrėti, kaip žmonės gyveno, o ten galima pasižiūrėti, kaip žmonės gyvens.
Pasivaikščiojęs pradedi jausti, kokių namų nori, kaip tave veikia vienoks ar kitoks būsto stilius.
„Daugumos suomių miegamieji nedideli – tai tik miegoti, gal dar persirengti skirta patalpa“, – pabrėžė moteris.
Taip pat šiauriniai kaimynai savo būstuose dažniau įsirengia pirteles, o ne vonios kambarius.
Jeigu kada nors statytųsi naują namą, A.Endriukaitytė irgi nesirinktų vonios, nes dabar ja beveik nesinaudoja. Užtat nedidele turkiška pirtele negali atsidžiaugti – ji moteriai atstoja visus SPA malonumus, o žiemą, kai įjungiama kone kas antrą vakarą, apsaugo nuo peršalimo ligų.
A.Endriukaitytė pati įveikė visus namo statybos etapus. Ir, neslepia, sunkiausias jai buvo projektavimas: „Lauki lauki, tarsi kažkas vyksta, bet viskas labai lėtai, o aš jau baldus norėjau rinktis.“
Tačiau visi pataisymai popieriuje yra pigiausi, todėl ji neskubino projektuotojų, kantriai laukė.
Svarbūs ir gamtos pokyčiai
„15 metų namui yra gana daug. Per tuos metus statybų pramonė gerokai pažengė į priekį, žinoma, ne taip toli, kaip išmaniosios technologijos, kur viskas keičiasi kas du tris mėnesius. Tačiau ir statybose įvyko didžiulių pokyčių, o svarbiausias jų – energijos tausojimas“, – kalbėjo būsto šeimininkė.
Didysis sujudimas dėl pastatuose suvartojamos energijos kilo aštuntąjį dešimtmetį, kai pasaulį sudrebino energetikos krizė.
Tuomet Vokietijoje užvirė daugiabučių renovacija, pasaulis ėmė mąstyti, kaip vartoti mažiau energijos, kaip ją taupyti.
„Žinoma, mes to lūžio nepajutome, nes gyvenome už aukštų sienų, – pasakojo technologijos mokslų daktarė. – Vėliau ne tiktai energetikos krizė, visoms valstybėms stipriai kertanti per kišenę, pradėjo kelti rūpesčių, bet ir klimato pokyčiai. Pasaulyje vidutinei oro temperatūrai padidėjus 1,5 ir daugiau laipsnių Celsijaus, išauga vandens trūkumo, maliarijos, bado ir potvynių rizika.
Visa tai sujudino statybų sektorių, todėl šiandien ypač daug dėmesio skiriama pastatų energiniam naudingumui. Gamtos pokyčiai skatina statyti visai kitokį būstą.“
Pašnekovė įsitikinusi, kad kol ši informacija nepalies mūsų smegenų ir širdies, tol gyvensime atsipalaidavę, užsimerkę ir negalvosime, kad tai labai svarbu.
„Taip, mes dar prašoksime, tačiau ar prašoks mūsų anūkai, – jau neaišku“, – apie dramatiškas temperatūros pokyčių pasekmes kalbėjo A.Endriukaitytė.
Pastatai sunaudoja net 40 proc. visos suvartojamos energijos, tad projektuojant naujus namus būtina pagalvoti, kad jų energijos sąnaudos atitiktų energiškai efektyvių pasyviųjų namų rodiklius.
Pavyzdžiui, A.Endriukaitytės namas turi išskirtinę pasyviąją apsaugos priemonę nuo saulės – šalia terasos augančią magnoliją. Prieš dešimt metų vienoje mugėje įsigytą augalą moteris pati ten pasodino.
Medis – ne tik dėl grožio
„Kai kalbame apie taupius namus, dauguma galvoja tiktai apie žiemą, kad šaltuoju metų laiku namuose būtų šilta ir gera, kad nedaug reikėtų už tai mokėti, bet kažkodėl pamirštama, jog turime ir vasaras, kai dienos būna karštos, o namų tada norisi vėsių“, – kalbėjo moteris.
Daugelio namų langai dideli, dažniausiai pietinėje ar vakarinėje namo pusėje, kur saulė prikaitina daugiausia. A.Endriukaitytės namo langai – vakarinėje pusėje, tad kai saulė žemai, jokie stogeliai ir vadinamosios markizės nesulaiko jos spindulių.
„Tiesa, yra specialios žaliuzės nuo saulės, pro kurias šviesa į patalpas patenka, bet saulė jų neprikaitina.
Svarsčiau tokias įsigyti, bet kai man buvo apskaičiuota, kiek jos kainuotų, persigalvojau“, – neslėpė namų šeimininkė.
Kol kas nuo saulės jos būstą puikiai apsaugo medis. Vasarą žalios šakos uždengia beveik visus vakarinės ir pietinės namo dalių langus. Žiemą nuogos šakos saulės neužstoja.
Žino ir ką keistų
Ar statybų srities autoritetu laikoma A.Endriukaitytė savo namu patenkinta ir nieko jame nekeistų?
„Gal keisčiau“, – šypsosi ji. Pirmiausia garažą atskirtų nuo namo, nes vasarą grįžus namo automobilis – didelė metalo masė – taip įkaista, jog į garažą net baisu statyti, šeimininkė jį palieka kieme, kad atvėstų.
Moteris galbūt įsirengtų name atsarginį įėjimą, pro kurį galėtų patekti į vidų po lauko darbų. Ten paliktų nešvarius batus, nusiplautų rankas. Tokioje patalpoje galėtų stovėti skalbyklė, džiovyklė, kiti buities prietaisai.
„Gal dar langus reikėtų keisti, jų šiluminė charakteristika prieš penkiolika metų ir dabar labai skiriasi. Dabar šilumos perdavimo koeficientas yra 0,8, o tada ir 2 buvo laikoma geru rodikliu.
Bet jei keisčiau langus, norėčiau juos kelti į namo šiltinimo sluoksnį, tada reikėtų pagalvoti ir apie papildomą fasado šiltinimą, bet tai tik ateities planuose“, – prisipažino „Paroc“ atstovė.
Tinkui ir vėdinimui netaupė
Kodėl nutarė keisti vėdinimo sistemą? „Senoji, beje, lietuviška, ėmė gesti. Išsirinkau energiškai efektyvesnę.
Įdomu, jog tik tada, kai atjungėme seną rekuperatorių, o naujo dar laukėme, supratau, koks tai svarbus dalykas. Po darbo dienos grįžusi namo net sutrikau – toks nemalonus, priplėkęs oras“, – prisimena technologijų mokslininkė.
Nauja rekuperacinė vėdinimo sistema ir stogo šiltinimas buvo didžiausios namui skirtos investicijos.
O puikiai atrodanti namo išorė? Negi tinkas taip gerai visus 15 metų laikosi?
„Ar rimtai klausiate? Jis nė karto net neplautas“, – nustebino šeimininkė.
Tačiau ji prisipažino, kad statybininkai ne iš karto sugebėjo jį užtepti, reikėjo specialistų konsultacijos. Taip pat atskleidė, kad jo kaina didelė. Bet ši moteris žino, kam galima taupyti, o kam – ne.
