Įžengę į šaligatvį, esantį prie Šv. Gertrūdos 38-ojo namo, praeiviai išvysta mažytę lentelę su užrašu: „Atsargiai! Gali kristi tinkas!“ Tačiau net ir labai atsargūs būdami, jie vargu ar suspėtų atšokti į šalį, jei staiga atskiltų naujas luitas – nėra nei apsaugos tinklelio, nei kitų apsaugos priemonių.
Panašių pastatų mieste – ne viena dešimtis. Savininkai pradeda krutėti tik sulaukę atsakingų institucijų perspėjimų.Šeimininkai iki įspėjimų nejudina nė piršto, nors pirmieji pastebi skilinėjančius fasadus, numoja ranka į tai, kad gali įvykti tragedija.
Per plauką išvengta traumų
Šv. Gertrūdos gatvės 38-uoju numeriu pažymėtas dviejų aukštų namas priklauso privačiai bendrovei „SMS-Eligita“, užsiimančiai maisto pramonės žaliavų prekyba. Statinį firma įsigijo dar 2012 metais.
Šią savaitę pradėjus kristi tinkui, Centro seniūnija pastato savininkus raštu perspėjo apie praeiviams gresiantį pavojų.
Įmonės atstovai pažadėjo grėsmę keliančias vietas artimiausiu metu sutvirtinti apsauginiu tinklu.
Sprendžiant iš išorės, šiuo metu pastate niekas negyvena, jame nevyksta ir komercinė veikla.
Prieš kelias dienas nukritę tinko gabalai ne juokais išgąsdino praeivius.
„Man pasisekė, nes pro šią vietą einu gana dažnai. Galėjau atsidurti ant šaligatvio kaip tik griūties akimirkomis“, – „Laikinajai sostinei“ pasakojo kaunietė Laima Jankauskienė.
„Manau, jog apsileidėlius reikėtų bausti griežčiau – neapsiriboti įspėjimais, skirti tūkstantines baudas. Kai atsitinka bėda, susižeidžia ar miršta žmonės, sulekia visos tarnybos. O kur buvo žiūrima anksčiau? Niekas nieko nematė“, – piktinosi Šv. Gertrūdos gatve ėjusi Dalė Bulotienė.
Laukiama naujos nelaimės?
Moteris prisiminė skaudų įvykį, kai birželio pradžioje vaikščiodama su draugais po 2-ąjį fortą nuo mūrinio pastato bokšto nukrito 16 metų mergina. Paauglė patyrė kaukolės lūžį – laimei, gyvybę pavyko išgelbėti.
Valstybės turto bankui (VTB) priklausantis 2-ojo forto statinių kompleksas nuolat keldavo pavojų, tačiau apie saugumo priemones imta galvoti tik po šios nelaimės.
Savivaldybė pasirūpino apsaugos juostomis, tačiau VTB iki šiol nesugeba įrengti apsauginių tvorų – skundžiamasi, jog tam trūksta lėšų.
Nesirūpinama ir paveldu
Aptrupėję ir daugelio kitų senamiesčio pastatų fasadai – netgi tie, kurie pripažinti kultūros paveldo objektais.
Senas tinko sluoksnis nevisiškai pašalintas nuo buvusio Kauno psichiatrijos ligoninės pastato, esančio Aleksoto ir Muitinės gatvių sankryžoje.
Statybinės medžiagos skyla ir Jonavos gatvėje, nuo pastato, kuriame XIX amžiaus antroje pusėje laikinai buvo įsikūręs tuometis Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas, dėl savo neregėto žiaurumo malšinant 1863–1864 metų lietuvių ir lenkų sukilimą pramintas koriku.
Tik laiko klausimas, kada tinkas ims kristi nuo šių valstybės saugomų statinių.
Baudos – tik popieriuje
Buvusį Kauno žydų ligoninės pastatą įsigijusi bendrovė Tarptautinė skubiosios medicinos akademija šių metų pradžioje sulaukė Kultūros paveldo departameto (KPD) atstovų įspėjimo dėl krintančio tinko ir raginimo skubiai pasirūpinti saugumu.
Į šį raginimą sureaguota – buvo pritvirtinti metaliniai tinkleliai, apsaugantys praeivius nuo sužalojimo.
Jei įmonė nebūtų to padariusi, jai pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą grėstų administracinė bauda nuo 144 iki 868 eurų.
Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymas numato gerokai griežtesnę atsakomybę – pažeidėjams gali būti skiriamos baudos nuo 868 iki 11 584 eurų. Tačiau realiai griežtos nuobaudos egzistuoja tik popieriuje.
Nesirūpina įgytu turtu
„Paprastai statinių savininkai reaguoja į mūsų įspėjimus. Tačiau jiems stinga supratimo, jog pastato ir aplinkinių saugumu reikia rūpintis nelaukiant, kol bus baksnojama pirštu.
Tokie statiniai ne tik kelia grėsmę praeiviams, bet ir neprižiūrimi nyksta“, – apmaudo neslėpė KPD Kauno skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė.
Dauguma šeimininkų apsileidimą motyvuoja pinigų ir laiko stygiumi, teisinasi dar neapsisprendę, kokia veikla bus užsiimama statinyje. Pastatus jie pirkti turi iš ko, bet rūpintis jais – ne.
Gėdos sąraše – 60 pastatų savininkų
Irena Jurkšaitienė
Kauno savivaldybės administracijos Biudžeto poskyrio vedėja
„Kaune yra sudarytas apleistų, neprižiūrimų ir nenaudojamų pastatų savininkų sąrašas. Į šį sąrašą įtraukta 60 asmenų.
Savivaldybė neprižiūrimų pastatų savininkams gali taikyti maksimalų 3 procentų dydžio nekilnojamojo turto mokesčio tarifą.
Jei statinys naudojamas pažeidžiant nustatytus reikalavimus, nesilaikoma techninės priežiūros taisyklių, savivaldybės administracija turi teisę įspėti savininką, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą, skirti baudą.
Savivaldybė nustato vieną arba kelis mokesčių tarifus arba kelis tarifus, kurie gali būti skirstomi atsižvelgiant į nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, kitus kriterijus.“
