Iš seniausio Vilniuje prekybos centro Naugarduko gatvėje netrukus liks tik griuvėsių krūva. Mat jo savininkas prekybos tinklas „Maxima LT“ toje vietoje ketina statyti modernesnę parduotuvę.
Nepriklausomybės metais užaugusiems vilniečiams sunku įsivaizduoti, kad kadaise sostinėje veikė tik nedidelės parduotuvės – sovietmečiu vadinti gastronomai, daugiausia įsikūrę daugiabučių pirmuosiuose aukštuose.
Tais laikais taip pat buvo didelė naujiena, kai Naugarduko gatvėje duris atvėrė didesnis prekybos centras, į kurį Vilniaus gyventojai ėjo kaip į parodą.
Žadėjo įrengti du skverus
Kas iškils vietoj pirmojo Vilniuje prekybos centro?
Kaip ir anksčiau, toje vietoje vėl veiks prekybos centras „Maxima“, bus ir administracinių patalpų. Pastatai išsidėstys 1,7 hektaro žemės sklype.
Beje, planuojama nugriauti ne tik senojo prekybos centro pastatą, bet ir sandėlius aplink jį.
Teritorijos detaliojo plano sutartyje statytojas įsipareigojo rekonstruoti Naugarduko, Žemaitės ir Kauno gatvių bei Kauno ir Smolensko gatvių sankryžas, atlikti troleibusų kontaktinio tinklo rekonstrukciją, pratęsiant jį iki Vilkpėdės gatvės autobusų žiedo.
Šis įsipareigojimas vargu ar bus įvykdytas. Vienintelis 13-asis maršrutas, kurio troleibusai apsisukdavo dabartiniame žiede Naugarduko gatvėje, panaikintas.
Šį žiedą taip pat ketinama naikinti, o vietoj jo įrengti skverą. Kitas skveras planuojamas prie vienos iš sankryžų.
Ant iškilusio prekybos centro bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Tiesa, ji bus skirta tik administracinio pastato darbuotojų transporto priemonėms. Pirkėjų automobiliams 253 vietų stovėjimo aikštelė numatyta prie prekybos centro.
Pirkėjus stebino savitarna
Tame pačiame Naugarduko gatvės pastate, kuriame kol kas dar veikia prekybos centras „Maxima“, sovietmečiu buvo sandėlis.
1992 metais atidaryta parduotuvė stebino didžiulėmis erdvėmis. Vilniečiams naujiena buvo ir savitarna prekybos centre. Sovietmečiu prekės tekdavo prašyti už prekystalio stovinčios dažnai piktokos pardavėjos.
O čia – kiekvieną sūrelį galima paimti į rankas, pasižiūrėti jo galiojimo laiką.
1994 metais prekybos centras Naugarduko gatvėje buvo pavadintas „Vilniaus prekyba“. Mieste tokiu pavadinimu pradėjo kurtis naujo tipo, pagal bendrą standartą sutvarkytos parduotuvės.
„Vilniaus prekybos“ parduotuvėje atsirado ir daugybė anksčiau nematytų maisto produktų, kai kurie jų buvo atvežti iš užsienio. Tokių prekių tuomet buvo galima nusipirkti nebent toli nuo centro esančiose prekybos bazėse Aukštuosiuose Paneriuose.
Stebino ir didžiuliai šaldytuvai pieno bei mėsos produktams. Jie buvo be durų.
Kad nešaldytų visos salės, juos dengė sunkios plastikinės permatomos užuolaidos. Norėdamas pasiimti iš lentynos prekę turėjai užuolaidas praskleisti.
Po ketverių metų įkurtas naujas prekybos tinklas „Maxima“. 1998-ieji laikomi oficialiais prekės ženklo „Maxima“ atsiradimo metais.
Vežė sprogmenis ir gruntą
„Rimi“ atstovai prisiminė, kad pirmoji jų tinklo parduotuvė įsikūrė Karoliniškėse, Laisvės prospekte, 2000-aisiais. Sovietmečiu tose patalpose veikė parduotuvė „Saturnas“.
Pirmosios „Rimi“ parduotuvės nebėra. Dabar ten – prekybos centras „Iki“. Neišliko ir nuotraukų.
Tiesa, kiek daugiau žinių yra apie pirmąjį didesnį „Rimi“ prekybos centrą, 2001 metų rudenį atidarytą Šiaurės miestelyje, Žirmūnų gatvėje.
Beje, statant prekybos centrą „Hyper Rimi“ ne tik nutiestos naujos požeminės komunikacijos, bet ir išvežta apie 36 tūkstančius kubinių metrų užteršto grunto. Tai – apie 10 tūkstančių sunkvežimių. Be to, statybvietėje rastos net 88 sovietinių laikų bombos.
Pradžia – Verkių gatvėje
Pirmasis prekybos centras „Norfa“ duris atvėrė 1997-aisiais taip pat Šiaurės miestelyje – Verkių gatvėje.
Per 18 metų šis rajonas smarkiai pasikeitė: daug buvusio karinio miestelio pastatų nugriauta ir iškilo naujų. „Norfa“ iki šiol liko senajame.
Anot prekybos tinklo atstovo Dariaus Ryliškio, laikui bėgant keitėsi pirmosios „Norfos“ dydis, įranga, interjeras. Dabar „Norfą“ Šiaurės miestelyje galima rasti prekybos centre, pavadintame „Parkas Outlet“.
Atsisveikino su skruzdėmis
Nedaug žinių liko ir apie pirmąją prekybos tinklo „Iki“ parduotuvę. 1992 metais trys broliai iš Belgijos – George’as, Oliver ir Nicolas Ortizai – atidarė pirmą Vilniuje importinių maisto prekių parduotuvę Vokiečių gatvėje.
Anot prekybos tinklo „Iki“ atstovo Andriaus Petraičio, tai buvo tik parduotuvė, tačiau ji davė pradžią. Taigi ją galima laikyti pirmąja. Tose patalpose parduotuvės seniai nėra. Dabar ten – naktinis klubas.
Prekybos tinklas įsiveržė drąsiu šūkiu „Iki – komercijos skruzdės“, taip pabrėždamas, kad atsisveikina su mažomis parduotuvėmis. Vis dėlto šio kiek nekorektiško šūkio prekybininkai netrukus atsisakė.
Nepatiko vilniečiams šūkis, tad jie ėmė šaipytis iš parduotuvės pavadinimo, sakydami, kad „Iki“ primena žagsulio metu išleidžiamą garsą.
Įsikūrė mažose patalpose
Po metų, 1993-iųjų spalį, atidaryta pirmoji prekybos centro tipo „Iki“ parduotuvė Antakalnyje. Joje jau buvo galima įsigyti šviežios mėsos, daržovių, pieno produktų ir kitų prekių.
Kodėl prekybininkai pasirinko Antakalnį? A.Petraitis aiškino, kad parduotuvės vietą lėmė tuometės sąlygos – kitur jos atidaryti tiesiog nebuvo galimybių.
Likimo ironija – atsisveikinęs su komercijos skruzdėmis, mažomis parduotuvėmis, „Iki“ pirmąjį prekybos centrą atidarė buvusio gastronomo vietoje daugiabučio pirmajame aukšte.
Dabar Antakalnio gatvėje taip pat veikia prekybos centras „Iki“, tik truputį kitoje vietoje nei senoji parduotuvė.
Pirmasis „Iki“ prekybos centras senosiose patalpose Antakalnyje veikė iki 1999 metų, kol buvo pastatytas naujas parduotuvės pastatas toje pačioje Antakalnio gatvėje.
Iš pirkėjų atminties ištrinti pavadinimai
Dešimtajame dešimtmetyje, prekybos tinklų kūrimosi metais, buvo ir daugiau prekybos centrų, kurie mėgino įsitvirtinti Vilniuje.
Mieste atsirado „Jan & Co“ prekybos centrų, vėliau pakeitusių pavadinimą į SPAR. Šio prekybos tinklo parduotuvių buvo Žvėryne, Lazdynuose, Žirmūnuose ir Naujamiestyje (nuotr.).
Maždaug iki 2000 metų SPAR parduotuvė Žirmūnų gatvėje buvo viena populiariausių rajone. SPAR prekybos tinklui išsikrausčius iš Lietuvos, parduotuvė Žirmūnuose taip ir liko apleista.
Tarp vilniečių labai populiarūs buvo ir prekybos centrai „Ekonomija“. Išskirtinis jų bruožas – didžiulės, iki tol pirkėjams nematytos parduotuvės angaruose. Prekybos centrai „Ekonomija“ veikė Panerių ir Verkių gatvėse.
Dabar veikiančių prekybos tinklų kai kurios parduotuvės taip pat vadinosi kitaip. Tarkime, prekybos centrai „Maxima“ įvairiu laiku vadinosi „Taupa“, „T-Market“, „Saulutė“; „Iki“ – „Pigiau grybo“, „Leader Price“, „Ikiukas“, „Cento“.
Sovietiniais metais beveik kiekviena maisto produktų ar daržovių parduotuvė turėjo savo pavadinimą: „Žibutė“, „Sakalas“, „Voveraitė“, „Birutė“, „Kometa“, „Ridikas“, „Ropė“.
Vyresnio amžiaus vilniečiai vietoj jų įsikūrusius prekybos centrus iki šiol vadina senoviškai. Tarkime, prekybos centrą „Maxima“ M.K.Čiurlionio gatvėje pensininkai neretai pavadina „Sigute“.
